Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje vyko Katalikų bažnyčios kronikos (KBK) 50-mečiui skirtas renginys. Bažnyčios skliautus pripildė sakralinės muzikos skambesiai, o Kronikos atminimo saugotojai – kardinolas Sigitas Tamkevičius bei sesuo Bernadeta Mališkaitė dalijosi atsiminimais.

Aidėjo muzika 

Šventiška ir pakili popietė prasidėjo mišiomis, kuriose kardinolas S. Tamkevičius negailėjo pamokymų, o taip pat meldė taikos ir ramybės pasaulyje. Mišių dalis papildė sesers Bernadetos suburto Kybartų parapijos vaikų jaunimo choro atliekamos giesmės bei gitarų muzika. 

Keletą giesmių atliko ir žymus operos solistas Egidijus Bavikinas. Jam akompanavo Šv. Kristoforo apdovanojimo laureatė, vargonininkė bei Sakralinės muzikos valandos meno vadovė Renata Marcinkute-Lesieur. Po mišių duetas dovanojo tiek sakralinės, tiek populiariosios muzikos koncertą. 

Sakralinės muzikos valanda – tai antrasis Kazickų šeimos fondo suorganizuotas renginys Kybartuose. Ilgas tradicijas puoselėjanti iniciatyva jau beveik dvidešimt metų yra globojama Kazickų šeimos fondo. Dėl to Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje tapo meka, kurią stengiasi aplankyti geriausi pasaulio atlikėjai, o koncertų ciklas – seniai peržengęs Lietuvos ribas, tapo tarptautine vargonų muzikos švente. 

Renginį vedęs fondo atstovas Benas Mačiulaitis sakė, kad Kybartuose vykusia popiete buvo užbaigtas visų metų Sakralinės muzikos valandos ciklas. 

Dalijosi prisiminimais 

Bene laukiamiausia KBK minėjimui skirta šventės dalis buvo pasikalbėjimai, kuriuos vedė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos dešimtokas Džiugas Arštikaitis. 

Visų pokalbio prisėdusių pašnekovų likimai buvo susiję su Kybartais, todėl tiek kardinolas S. Tamkevičius, tiek sesuo Bernadeta bei sesuo Ona Virginija Kavaliauskaitė, taip pat ir Lietuvos ambasadorė Gintė Damušytė dalijosi prisiminimais apie KBK platinimą, slėpimą, tardymus. 

D. Arštikaičiui pasiteiravus, kodėl pogrindžio veikla gimė būtent bažnyčioje, sesuo Bernadeta atsakė, kad ji niekur kitur gimti ir negalėjo. Pasak B. Mališkaitės, pogrindžio veikla sovietmečiu buvo kiekvieno iš mūsų šeimoje, tačiau labiausiai organizuotai veikė bažnyčioje, nes ją mažiausiai paveikė sovietizacija. 

„Nebuvo čia Lenino paveikslų. Bažnyčioje skatinamos žmogaus laisvės, kūryba, atsakingas požiūris, todėl natūralu, kad ši veikla prasidėjo tarp drąsių kunigų. Bažnyčios žmonės neturi ką prarasti, nes mirtis ne pats baisiausias dalykas, nuodėmė – baisiau už mirtį“, – kalbėjo KBK bendradarbė. Drauge su vienuole B. Mališkaite anuomet darbavosi ir sesuo Virginija, kuri vykdavo rinkti medžiagos bei paskirstydavo ją po slėptuves. 

Į prisiminimus nugrimzdo ir kardinolas S. Tamkevičius. Dvasininkas pasakojo, kaip saugodamas leidinį jį fotografuodavo, o nuotraukų juostelę slėpdavo žibintuvėlio elemente. „Labai saugojomės, kadangi aiškiai žinojome, jog įkliuvus grės bent dešimt metų kalėjimo. Saugojo ir Viešpats, nes per septyniolika metų KGB pareigūnams taip ir nepavyko likviduoti mūsų redakcijos“, – priminė kard. S. Tamkevičius. 

Pasakodamas, kaip buvo slapstomas leidinys, dvasininkas pabrėžė, jog atsipūsti nebuvo galima nė minutei, nes saugumiečiai nuolat vykdydavo kratas. „Remontuodamas medinę Kybartų kleboniją galvojau, kur padaryti slėptuvę. O kai jau paruošė baudžiamąją bylą, vienas KGB kapitonas pavadino mane laimingu avantiūristu, nes turėjau tokius pagalbininkus, kurie net pamėlynavę gynėsi, jog manęs nepažįsta“, – kalbėjo kardinolas, pridūręs, kad Kronika išliko gyva tik pasišventusių žmonių dėka. 

Šeimos relikvija 

Prie KBK platinimo labai daug prisidėjo Lietuvos išeiviai Amerikoje, o taip pat ir tuo metu už Atlanto gyvenusi G. Damušytė. 

Moteris akcentavo, jog nuo jaunystės ji buvo skatinama išlaikyti lietuvišką ir krikščionišką tapatybę. 

„Kronika keliavo į užsienį įvairiais keliais. Pirmoji misija buvo perduoti į Maskvą, o iš ten reikėjo nugabenti ir į Čikagos „Draugo“ redakciją, ir į Lietuvos katalikų religinės šalpos organizaciją Niujorke, kurioje aš dirbau daugelį metų. Siųsdavome Kroniką vyskupams, tarptautiniams lyderiams, užsienio spaudos korespondentams, kurie domėjosi žmogaus teisių padėtimi. 

Galia slypi informacijoje, todėl siekėme, kad tarptautinė bendruomenė suprastų, jog Lietuvoje vyksta katalikų persekiojimas“, – pasakojo ambasadorė. 

G. Damušytės ryšys su Kybartais itin stiprus, nes čia jos mama lankė „Žiburio“ gimnaziją, vėliau prisijungė prie ateitininkų. 

Šiam ryšiui atminti ambasadorė Kybartų jaunimo centrui padovanojo šeimos relikviją – Švč. Mergelės Marijos paveikslą. 

„Tėvai buvo praktikuojantys katalikai, paveikslą įsigijo, kai emigravo į Ameriką. 1997 metais visam laikui grįžę į Lietuvą ir jį atsigabeno. Jie visą gyvenimą dirbo su jaunimu, todėl dedikuoju šią dovaną savo mamos Jadvygos Damušienės atminimui“, – jautriai kalbėjo G. Damušytė pasidžiaugdama, jog dabar dalelė mamos visada bus Kybartuose. 

Moteris neslėpė, kad su šiuo kūriniu nebuvo lengva skirtis: juk jis apie septyniasdešimt metų buvo šeimos vertybė, tačiau noras, jog paveikslą išvystų ateities kartos, o ypač Kybartų jaunimas, atsvėrė išsiskyrimo skausmą. 

Vedėjui B. Mačiulaičiui neprasprūdo pro akis žymaus kraštiečio Simo Kudirkos apsilankymas renginyje. Šiam žmogui, kaip ir kitiems prie lietuvybės puoselėjimo prisidėjusiems pašnekovams, susirinkusieji negailėjo aplodismentų. 

Jaunimo programa 

Renginio organizatorius – Kazickų šeimos fondas – siekia sukurti geresnį pasaulį lietuvių kartoms – tiek dabartinei, tiek būsimai. Lietuvos okupacija privertė Kazickų šeimą išvykti į Ameriką, tačiau šie žmonės niekada nepamiršo savo Tėvynės, neprarado tikėjimo jos laisve ir visą laiką rėmė lietuvius bei veiklą Lietuvos labui. 

Išskirtinį dėmesį Lietuvos jaunimui skiriantis Kazickų šeimos fondas jau trejetą metų įvairias veiklas vykdo ir Kybartuose. Programa „Youth Can“ (liet. „Jaunimas gali“), suteikia galimybes visos šalies jaunuoliams ugdytis vertingus gyvenimo įgūdžius. 

Šios programos auklėtinis yra ir D. Arštikaitis. 

„Džiugas yra puikus pavyzdys, kaip skatiname paauglius pasitikėti savimi. Gimnazistas drąsiai priėmė iššūkį moderuoti pokalbį su gyvomis Lietuvos legendomis ir su juo puikiai susitvarkė“, – džiaugėsi Kazickų šeimos fondo atstovas ir programos koordinatorius B. Mačiulaitis.

Simona SIMANAVIČIENĖ

Autorės nuotr. Sakralinės muzikos valanda subūrė žymius Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjus ir lietuvybės saugotojus.

Publikuota: „Santaka”, 2022-10-11.