„Aštuonerių metų Smiltei jau antrą dieną Kybartuose darosi gerokai nuobodu. Tačiau ji net nenutuokia, kokie nuotykiai jos laukia susitikus su Tauškum – gerai savo miesto istoriją žinančiu vietiniu berniūkščiu“, – taip pristatoma neseniai dienos šviesą išvydusi vaikams skirta knygelė „Atostogos Kybartuose. Pirmasis pasivaikščiojimas“.

Sena idėja 

Išleisti knygelę apie savo miestą – sena Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio kybartiečio Mariaus Vilemaičio idėja. Vyras prisipažino, kad tai padaryti jį įkvėpė taip pat kybartietės Rūtos Ziegoraitytės vyro Džojaus Dikarlo (Joey DiCarlo) pavyzdys. Šis amerikietis knygelę apie savo miestą buvo išleidęs daugiau nei prieš dešimtmetį. Būtent tiek laiko idėją brandino ir pats Marius. 

Nežinia, kiek dar laiko būtų praėję, kol vaikams skirtas leidinys apie Kybartus būtų išvydęs dienos šviesą, jei ne praėjusiais metais įvykęs pokalbis tarp M. Vilemaičio bei Virbalio kultūros namų vadovės Žydrūnės Gudiškienės. 

„Su Žydrūne diskutavome apie tai, kaip sunku vaikų vasaros stovykloms ir įvairiems panašiems projektams pritraukti reikiamų lėšų. Supratau, kad tai įmanoma pakeisti. Pagalvojau, kad galima išleisti knygelę, o surinktas lėšas skirti įvairioms vaikų užimtumo programoms. Toks finansavimo modelis, kuomet lėšos pritraukiamos iš bendruomenės, – įprastas JAV. Mano nuomone, miestų ir miestelių gyvenimo kokybė priklauso būtent nuo bendruomenės įsitraukimo“, – mintimis dalijosi M. Vilemaitis. 

Per dvi valandas 

Iš pradžių Marius planavo vienas išleisti minėtą knygelę, tačiau greitai šios minties buvo priverstas atsisakyti. Jis suprato, kad taip nepasieks pagrindinio savo tikslo – įtraukti bendruomenę. Galiausiai kraštietis nusprendė pasiūlyti tekstą parašyti Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Černauskienei, o knygelę iliustruoti – vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ dirbančiai pedagogei Ilonai Mikalainienei. Abi jos pernelyg ilgai nedvejodamos sutiko prisidėti prie sumanymo įgyvendinimo. 

„Mariui net nebaigus pasakoti apie savo idėją, aš jau žinojau, kad sutiksiu. Marius – labai pilietiškas, idėjinis žmogus, jis sugeba kitus užkrėsti savo sumanymais. Iš tikrųjų knygelės tekstas gimė vos per dvi valandas. Tiesa, prieš tai prireikė šiek tiek laiko viską gerai apgalvoti. Žinomas aktorius Rolandas Kazlas yra pasakęs, kad mėgsta „išbėgioti“ savo mintis. Man yra panašiai – aš jas „išvaikščioju“. Eidama sudėlioju mintis į reikiamas lentynas ir tada jau galiu griebtis konkrečių darbų“, – pasakojo N. Černauskienė. 

Dar prieš rašydama knygelę ji žinojo, kad remsis trimis taškais: istorija, sportu ir menu. Tai dalykai, kurie nuo seno garsina Kybartus. Būtent dėl to vaikams skirtame leidinyje galima surasti pasakojimų apie orkestrą „Kybartai“, futbolo klubą „Sveikata“ ar miesto praeitį menančius objektus. 

N. Černauskienė – puikiai vaikų kalbą išmananti pedagogė. Ji pasistengė, kad knygelė mažuosius skaitytojus įtrauktų jau nuo pirmo sakinio. Pati teksto autorė prisipažino, kad rašydama galvojo apie Norvegijoje gyvenančią savo anūkę, kuri šiais metais eis į pirmą klasę. 

Savotiškas gidas 

Knygelės iliustracijų autorė I. Mikalainienė sakė džiugiai sutikusi pasiūlymą prisidėti prie būsimo leidinio, nors ilgai net nenutuokė, kaip visa tai reikės padaryti. Moteris juokavo visada pirma brendanti į upę, o tik po to ieškanti galimybių, kaip iš jos išlipti sausai. Pedagogė jau dešimtmetį dalyvauja menų studijos „Smiltys“ inicijuotuose tapybos pleneruose, tad piešimas jai yra puikiai pažįstama sritis ir teikia didelį malonumą. 

„Nesu profesionalė, o iki šiol dažniau piešdavau peizažus, įvairias gamtos detales. Būtent dėl to šiek tiek nerimavau, kaip pavyks iliustruoti knygelę, kurioje reikės vaizduoti žmones bei kai kuriuos miesto elementus. Visgi nauja patirtis labai viliojo. Piešdavau tik savaitgaliais. Nors Kybartų gatvėmis vaikštau kasdien ir puikiai žinau visus miesto objektus, prieš piešdama dar sykį eidavau juos apžiūrėti, mėginau įžvelgti net smulkiausias detales“, – pasakojo I. Mikalainienė. 

Ji teigė, jog piešdama nuolat galvojo apie mažamečius vaikus, svarstė, ar jiems piešinukai bus aiškūs, įdomūs. Akivaizdu, kad žaismingos ir nuotaikingos iliustracijos puikiai pavyko, o pati knygelė net tapo savotišku Kybartų gidu – einant per miestą nuo muitinės iki stadiono pakeliui galima surasti ne vieną leidinyje pavaizduotą objektą. 

Netikėta sėkmė 

Knygelė išleista 300 egzempliorių tiražu ir jau per pirmas dvi Kybartų miesto šventės dienas beveik viskas buvo akimirksniu išgraibstyta. Netikėta sėkmė nustebino net ir leidinio autorius. Jie prisipažino nesitikėję, kad bus sulaukta tokio populiarumo. Iš pradžių planuota knygelę pardavinėti Vilkaviškio knygyne ir kai kuriose internetinėse parduotuvėse. Visgi kol kas to padaryti nepavyko, nes knygos baigiasi. Norintieji įsigyti šį 6–11 metų vaikams skirtą leidinį tai gali padaryti tik Kybartų pašte. Čia dar yra likusios kelios knygelės. 

„Tokios sėkmės net negalėjome susapnuoti. Vos spėjome rašyti linkėjimus ir dėti autografus. Kai kurie žmonės sakė specialiai į Kybartų šventę dėl šios knygelės atvykę iš kitų miestų. Manau, kad prie didelio populiarumo prisidėjo ir tai, kad pavadinime yra žodis „Kybartai“. Tai iš šio krašto kilusiems žmonėms padeda dar labiau save tapatinti su leidiniu. Nemažai knygų savo anūkams pirko seneliai. Nustebino, kad jas įsigijo tėvai savo dar negimusiems vaikučiams arba vežimėlyje sėdintiems mažyliams. Manau, kad tokios iniciatyvos vienija žmones, stiprina meilę gimtajam kraštui“, – svarstė N. Černauskienė. 

Idėjos iniciatorius M. Vilemaitis pripažino, kad planuoja išleisti pakartotinį leidinio tiražą, nes jo populiarumas ir paklausa vis dar yra gana didelė. Beveik neabejojama, kad ateityje pasirodys ir antroji „Atostogų Kybartuose“ dalis. 

„Bendruomeniškumas turi didelę galią. Tikiuosi, kad mūsų parodytas pavyzdys paskatins ir kitas bendruomenės iniciatyvas, padės augti ir tobulėti visam mūsų miestui“, – vylėsi M. Vilemaitis. 

Nepaisant to, kad gyvena toli nuo Lietuvos, vyras į gimtuosius Kybartus stengiasi sugrįžti bent 1–2 kartus per metus. Paklaustas, kodėl jam, kaip ir daugeliui kitų svetur gyvenančių kraštiečių, Kybartai yra tokie brangūs, Marius svarstė, kad artimą ryšį su gimtine greičiausiai padėjo suformuoti ambicijos ir miesto struktūra. 

„Kybartai – jau didelis kraštas, jog turėtų pakankamai talentingų ir energingų žmonių, tačiau pernelyg mažas, kad jo gyventojai būtų pastebimi. Daugelyje didmiesčių žmonėms sunku pajusti asmeninę įtaką mieste, o Kybartuose tai padaryti puikiai galima. Visa tai formuoja ir mūsų charakterį. Mes, kybartiečiai, esame ambicingi žmonės“, – sakė M. Vilemaitis. 

Jis prisipažino turintis ir daugiau idėjų, kaip ateityje būtų galima prisidėti prie Kybartų gyvenimo. Anot Mariaus, būsimų iniciatyvų formatai ir formos nėra svarbios. Vienintelis vyro tikslas – prisidėti prie bendruomenės įsitraukimo į miesto gyvenimą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pedagogės Ilona Mikalainienė (kairėje) ir Nijolė Černauskienė nesitikėjo, kad knygelė „Atostogos Kybartuose“ sulauks tokio populiarumo.