Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

  • 0

Geriausiesiems – mokslininkų premijos

Gabiausi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai buvo apdovanoti už visų mokslo metų rezultatus. Vieni sulaukė paskatinimo už gerą pamokų lankymą, kiti – už puikius pasiekimus mokslo srityje, treti – už sporto laimėjimus. Vis dėlto labiausiai visi nekantravo sužinoti, kam atiteks kybartiečių mokslininkų teikiamos premijos.

Rezultatai nesikeičia

Šie mokslo metai Kristijono Donelaičio gimnazijai buvo ypatingi. Praėjusį rugsėjį gimnazistai sugrįžo į galutinai renovuotą raudonąjį pastatą, o pavasarį buvo minima mokyklos Kybartuose įkūrimo 105 metų sukaktis.

Tradiciškai gimnazijoje mokslo metai užbaigiami pagerbiant tuos, kurie labiausiai to nusipelnė. Šiemet diplomais, padėkos raštais ir įvairiomis dovanėlėmis buvo apdovanotas gausus būrys gimnazistų bei juos ruošusių pedagogų. Pirmieji sveikinimų sulaukė geriausiai pamokas lankę moksleiviai. Labiausiai iš visų išsiskyrė antros gimnazijos klasės mokinė Ieva Antanavičiūtė. Mergina šiemet nepraleido nė vienos pamokos.

Apdovanojimų taip pat sulaukė įvairias prizines vietas rajoniniuose, apskrities bei respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose iškovoję gimnazijos atstovai. Šiemet rajoninėse olimpiadose bei konkursuose savo jėgas išbandė net 83 gimnazistai.

„Džiugu, kad nors ir mažėja mokinių, jų rezultatai beveik nesikeičia. Pavyzdžiui, pernai gimnazijoje mokėsi 305 vaikai, šiemet – jau tik 262. Nepaisant to, šiais metais rajone prizininkais tapo 55 mūsų mokiniai, pernai – 54, užpernai – 48. Regione arba zoniniuose etapuose šiemet, kaip ir pernai, sėkmė lydėjo 8 gimnazistus. Šalyje prizininkais tapo 9 mūsų mokiniai, o tarptautinius laurus nuskynė du gimnazistai. Šie skaičiai panašūs buvo ir ankstesniais metais. Prie šių laimėjimų prisidėjo net 60 procentų mūsų pedagogų. Stengiasi visi mokytojai, tačiau vienais metais labiau sekasi vieniems, kitais metais – kitiems. Tokie rezultatai rodo, kad mūsų gimnazijoje puikiai veikia mokinio ir mokytojo ryšys“, – kalbėjo ugdymo įstaigos direktorius Saulius Spangevičius.

Padėkos raštus jis įteikė ir gabiausius mokinius išugdžiusiems pedagogams.

Piniginės premijos

Šventiniame renginyje piniginės 100 eurų premijos buvo įteiktos penkiems geriausius rezultatus dalykinėse olimpiadose, konkursuose, mokslinėje, meninėje bei visuomeninėje veikloje parodžiusiems gimnazistams.

Seniau Kybartų gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, po jos mirties nutrūko ir skiriama parama. Pernai šią gražią iniciatyvą perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiemet savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Labiausiai siekiame, kad šis apdovanojimas paskatintų vaikus žengti mokslo keliu“, – sakė šiemet premiją gimnazistams įteikęs R. Valiokas.

PKD narių įsteigtomis premijomis apdovanoti penki gimnazistai: I. Antanavičiūtė, Audrius Janulevičius, Evelina Mackevičiūtė, Dominykas Pauža bei Miglė Rickevičiūtė.

Ieva šiemet tapo anglų kalbos konkurso bei tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ rajoninio etapo nugalėtoja. Mergina taip pat rajoninėje geografijos olimpiadoje užėmė trečiąją vietą, o nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ pateko tarp penkių geriausių dalyvių Marijampolės apskrityje.

Audrius šiais metais tapo rajoninės istorijos olimpiados nugalėtoju, o Evelina rajoninėje informacinių technologijų olimpiadoje užėmė antrąją vietą, tapo kūrybinių darbų konkurso „Gimtinės taku“, skirto poetui Kaziui Bradūnui atminti, trečios vietos laimėtoja ir Lietuvos mokinių finansų olimpiadoje pateko į respublikinį turą.

Dominykas pirmąją vietą iškovojo rajoniniame „Kengūros“ etape, antrąją – rajoninėje fizikos olimpiadoje, o trečiąją – matematikos olimpiados rajoniniame ture.

Ne ką mažesni ir Miglės pasiekimai. Mergina rajoninėje matematikos olimpiadoje neturėjo sau lygių, fizikos olimpiadoje liko antra, o geografijos – trečia.

Labiausiai iš šio penketuko pasisekė Ievai ir Audriui. A. Janulevičius sulaukė istorijos mokytojų staigmenos: jam pedagogai padovanojo metinę žurnalo „Iliustruotoji istorija“ prenumeratą. I. Antanavičiūtė buvo išrinkta gimnazijos metų mokine ir iš įstaigos direktoriaus S. Spangevičiaus rankų taip pat gavo simbolinę dovaną.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pasaulio kybartiečių draugijos narys Ramūnas Valiokas (viduryje) šiais metais premijas įteikė penkiems gimnazistams: (iš kairės) Dominykui Paužai, Audriui Janulevičiui, Ievai Antanavičiūtei, Evelinai Mackevičiūtei bei Miglei Rickevičiūtei.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-08.


  • 0

Gimnazistams – gausybė prizų

Prieš šiuos mokslo metus rekonstravus raudonąjį Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pastatą ir į šį perkėlus įstaigos biblioteką, gyvenimas joje tarsi atgijo. Dabar į biblioteką daug dažniau ateina mokiniai, čia pagausėjo renginių, imta dalyvauti įvairiuose respublikiniuose projektuose.

Visai neseniai Kristijono Donelaičio gimnazijos biblioteka pateko tarp dešimties geriausių šalyje vykdyto konkurso „Papuošk bibliotekos duris“ dalyvių. Saugesnio interneto dienos proga per asociacijos „Langas į ateitį“ bei bendrovės „Microsoft Lietuva“ organizuotą konkursą beveik šimto šalies bibliotekų atstovai puošė jų duris, piešiniais skatindami saugiai naudotis technologijomis ir vienytis dėl geresnio interneto. Iš viso durų puošyboje dalyvavo per 4 tūkst. šalies moksleivių bei kitų bendruomenės narių.

„Gavusi kvietimą dalyvauti konkurse, iš karto pagalbos paprašiau dailės mokytojos Dalios Viliušienės. Ji noriai sutiko padėti ir per dailės bei technologijų pamoką su mokiniais sukūrė plakatą, kuriame įvairiais šriftais pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių. Saugaus interneto simboliu pasirinkome meškiukus, kuriais taip pat papuošėme savo įstaigos duris“, – pasakojo gimnazijos bibliotekos vedėja Alma Kalinauskienė.

Anot pašnekovės, plakate pavaizduotos taisyklės – tarsi nuoroda į ne visuomet saugų, kartais chaotišką informacijos internete srautą. Nors šiandieninė visuomenė dažnai būna persisotinusi informaciniais ženklais, verčiančiais susimąstyti, tačiau, A. Kalinauskienės nuomone, iškabinta žinutė ne tik papuošė bibliotekos duris, bet ir privertė stabtelėti kiekvieną bibliotekos lankytoją, parodė, kad yra problemų, kurios nepaliekamos likimo valiai, į jas kreipiamas dėmesys, paremtas kūryba ir žaismu.

Patekę tarp dešimties geriausių šalyje, kybartiečiai laimėjo net 200 įvairių smulkių prizų.

„Labai džiaugiamės šiuo įvertinimu. Tikrai panašiuose projektuose dalyvausime ir toliau. Dabar tam turime visas sąlygas. Seniau, kai biblioteka dar buvo įsikūrusi gimnazijos bendrabučio patalpose, retai kas į ją užsukdavo. Šiuo metu viskas yra pasikeitę“, – džiaugėsi A. Kalinauskienė.

Tiesa, bibliotekos vedėja pastebėjo, kad, nepaisant pagausėjusio skaitytojų skaičiaus, mokiniai vis tiek dažniau renkasi tas knygas, kurias jiems liepia skaityti mokytojai. Savo malonumui literatūrą skaito vos vienas kitas gimnazistas.

„Mokinius skaityti skatiname įvairiais būdais. Praėję metai buvo paskelbti skaitymo metais, todėl bibliotekoje vyko įvairūs renginiai: „Bibliomūšis“, „Skaitanti bendruomenė“, žaidimas „Bingo“, įvairios skaitymo popietės. Čia rinkosi net viso rajono bibliotekininkės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Praėjusiais metais už kūrybišką profesinę ir aktyvią edukacinę veiklą bei iniciatyvas A. Kalinauskienė buvo apdovanota Savivaldybės mero padėkos raštu. Pasak bibliotekininkės, toks įvertinimas – smagus ir skatinantis nesustoti bei toliau atsakingai dirbti.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Bibliotekos vedėjos Almos Kalinauskienės paskatintos Eglė Ramanauskaitė, Eglė Gliaubicaitė bei Skaistė Navickaitė su draugėmis pagamino plakatą, kuriame pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių.

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-25.


  • 0

Išspręsta didžiausia gimnazijos problema

Rugsėjo 1-oji – džiugi šventė mokinimas bei pedagogams. Šiemet ji ypatinga tapo visam Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvui – pagaliau atidarytas daugybę metų nenaudotas raudonasis mokyklos pastatas.

Nenustojo reikalauti

Iškilmingoje vieno svarbiausių Kybartų miesto kultūros paveldo objektų atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugybė svečių: šalies premjeras Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, daug esamų ir buvusių pedagogų, mokyklos vadovų. Susirinkusiuosius savo pasirodymais džiugino Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras (vad. Donatas Ziegoraitis), gimnazijos dainininkai bei šokėjai.

Prieš oficialų atidarymą naujam gyvenimui prikeltą pastatą pašventino Kybartų klebonas Vaidotas Labašauskas. Nukirpti simbolinę juostelę buvo patikėta Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui, merui A. Neiberkai bei gimnazijos direktoriui Sauliui Spangevičiui.

Vos tik pastatas buvo iškilmingai atidarytas, visiems kiek netikėtai pasirodė čia gyvenę „naminukai“. Jie svečiams surengė istorinių žinių apie raudonąjį pastatą reikalaujančią viktoriną.

Kartu su gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju Mindaugu Bučinsku renginį vedusi jo kolegė Nijolė Černiauskienė prisiminė, jog per daugiau nei tris jos darbo dešimtmečius čia nelabai kas ir pasikeitė. Greta raudonojo pastato netgi išlikęs tas pats beržynėlis, kur į medžius sulipę vaikai nekantriai laukdavo kontrolinių darbų rezultatų.

Susirinkusieji džiaugėsi, kad pagaliau išspręsta didžiausia gimnazijos problema ir darbo sąlygos mokiniams bei pedagogams nuo šiol bus idealios.

„Prisimenu, kai dar dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje, dažnai tekdavo susitikti su kybartiečiais ir kaskart jie manęs klausdavo, kada Kybartuose atsiras antra mokykla. Kai atidarėme „Saulės“ progimnaziją, galvojome, jog renovuoti raudonojo pastato nereikės. Klydome. Kybartiečiai ir toliau reikalavo sutvarkyti šį statinį. Džiaugiuosi, kad čia gyvena ryžtingi, užsispyrę, kupini idėjų ir nuoširdūs žmonės. Visada smagu čia atvykti“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Daugiau nei du dešimtmečius

1923 m. pastatytas mokyklos raudonasis pastatas buvo uždarytas 1995 m. Nuo to laiko iki pat 2002-ųjų gimnaziją lankantys mokiniai buvo priversti į pamokas eiti dviem pamainomis – ryte ir po pietų. Tik 2002 m. atidarius Kybartų „Saulės“ progimnaziją ten buvo perkelta dalis klasių.

Daugiau nei du dešimtmečius merdėjusį pastatą prikelti naujam gyvenimui buvo bandoma ne vieną sykį. Tiesa, kaskart vis kas nors pakišdavo koją ir iki galo jo sutvarkyti niekaip nepavykdavo. Vis dėlto praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė maždaug 720 tūkst. eurų renovacijos darbams. Taip buvo uždegta žalia šviesa galiausiai imti ir viską pabaigti.

Apžvelgdamas šiuos du dešimtmečius, įstaigos vadovas S. Spangevičius pasakojo, kad net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandoma sutvarkyti raudonąjį pastatą. Iš pradžių čia savanoriškai dirbo ir vidų remontavo iš JAV atvykę metodistai. Paskui jie pasitraukė, tačiau tikėdamiesi čia gauti sau patalpas vėliau vėl ketino grįžti ir pratęsti remonto darbus, bet to nepadarė.

Per kelis darbų etapus už įvairias lėšas buvo pakeisti pastato stogas ir langai, iš vidaus apšiltintos sienos, sudėtos pirmojo aukšto grindys, įrengtos šildymo bei ventiliacijos sistemos, pakeista santechnika. Užpernai už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus 300 tūkst. litų buvo padaryta antrojo aukšto perdanga bei sustiprinta perdanga aktų salėje, atlikta keletas kitų darbų. Galiausiai šiais metais įgyvendinti du pagrindiniai renovacijos uždaviniai: pakeista elektros instaliacija ir įrengtos vidaus patalpos.

„Nepaprastai džiaugiamės šia diena, tad dabar pagrindinis mūsų tikslas bus viską išsaugoti“, – sakė gimnazijos vadovas.

Jį ir visą mokyklos bendruomenę sveikindamas UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis įteikė simbolinį raktą, kuris, pasak rangovų bendrovės vadovo, turėtų atrakinti ne tik visas pastato duris, bet ir gimnazijos bendruomenės narių širdis. A. Beržanskis palinkėjo, kad renovuotas pastatas būtų gyvas, nes tik taip visi atlikti darbai įgis prasmę.

Iš viso pasaulio

Vienas iš daugybės sveikintojų buvo iš JAV atvykęs dr. Donaldas Raselas (Dr. Donald L. Russell). Iš karto po pastato uždarymo lietuvių metodistai kreipėsi į jį prašydami padėti suremontuoti šį statinį. Pensilvanijos valstijoje gyvenantis ir tuo metu pastoriumi dirbęs vyriškis net nenumanė, kur yra Lietuva, o tuo labiau – Kybartai, tačiau ryžosi priimti šį iššūkį.

„Pamenu, jog vos atvykęs į Kybartus iškart pamilau šį miestą bei čia gyvenančius žmones. Šis mokyklos pastatas tuomet atrodė kraupiai: langai išdaužyti, didžiulė netvarka. Matant, kaip pastatas atrodo dabar, net sunku įsivaizduoti, kad taip galėjo būti. Nieko nelaukdami tuomet ėmėmės darbo. Čia dirbo apie du šimtus metodistų iš viso pasaulio. Kybartuose plušėjo žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Lenkijos, JAV“, – pasakojo D. Raselas.

Jis prisiminė ir vieną linksmą nutikimą, kuris įvyko metodistams tvarkant mokyklą. Tuomet griaunant lubas bei sienas buvo rastas seifas ir visi tikėjosi, jog ten gali būti nemažai vertingų daiktų. Juolab kad jis buvo užrakintas, o rakto niekur rasti nepavyko. Teko prapjauti seifo sienelę, tačiau laukė nusivylimas: vidus buvo visiškai tuščias.

Persikėlė dalis ugdymo

Po renovacijos iš mokyklos bendrabučio į raudonąjį pastatą persikėlė užsienio kalbų, tikybos bei etikos kabinetai. Čia skirtos patalpos fizikos, chemijos, technologijų pamokų, socialinio darbuotojo kabinetams.

Renovuotame pastate įrengta ir mokyklos aktų salė. Iki šiol gimnazijos renginiai vykdavo sporto salėje. Per didesnio masto šventes būdavo glaudžiamasi „Saulės“ progimnazijoje arba Kybartų kultūros centre. Taip pat į raudonąjį pastatą iš mokyklos bendrabučio perkelta biblioteka bei skaitykla, įrengta nedidelė gimnastikos salė.

Iki šiol sąlygos mokytis bendrabučio patalpose buvo nepavydėtinos. Tas pastatas niekada neremontuotas, žiemą ten temperatūra siekdavo vos 14 laipsnių, todėl vaikams sėdėti pamokose būdavo labai šalta.

Atlaisvintas bendrabutis nebus paliktas likimo valiai. Ten vis dar yra mokyklos valgykla bei sporto klubas. Gimnazijos bendruomenė viliasi, jog bendrabutį taip pat pavyks kada nors renovuoti. Svarstoma, kad sutvarkius šias patalpas jomis galėtų naudotis ne vien gimnazijos, bet ir Kybartų miesto bendruomenė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Simbolinę pastato atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, rajono meras Algirdas Neiberka bei šalies premjeras Algirdas Butkevičius.

Publikuota: „Santaka“, 2016-09-03.


  • 0

Kybartų gimnazistams – mokslininkų premijos

Ilgus metus gabiausiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, jai pasitraukus į Amžinybę, nutrūko ir jos skiriama parama. Iniciatyvą remti gabiausius gimnazistus perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai. Šiemet jie įsteigė specialų fondą, iš kurio lėšų nuo šiol bus remiami labiausiai moksle pasižymėję Kybartų moksleiviai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiais metais savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Iš Kybartų yra kilusios bent kelios dešimtys garsių mokslininkų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Norėtųsi, kad grandinė nenutrūktų, todėl ir nusprendėme finansiškai paskatinti jaunimą domėtis mokslu, eksperimentuoti, siekti aukštų rezultatų dalykinėse olimpiadose bei konkursuose“, – pasakojo VU profesorius R. Baronas.

Jis tvirtino, jog į šią premiją ateityje galės pretenduoti ne tik Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, bet ir kitos Kybartų ugdymo įstaigos – „Saulės“ progimnazijos – atstovai. Minimali premijos suma niekada neturėtų būti mažesnė nei 100 eurų.

Šiais metais pirmą kartą įsteigtą premiją pasidalijo keturi gimnazistai: Ieva Žarskytė, Lukas Gasiūnas, Gabrielius Zaveckas bei Matas Aleknavičius. Pasak R. Barono, kam įteikti piniginius paskatinimus, sprendė visi fondo steigėjai. Nors kandidatų buvo gerokai daugiau, tačiau pagal pasiekimus moksle išrinkti patys geriausi.

Ieva šiais metais laimėjo pirmas vietas rajoninėse rusų kalbos, istorijos bei lietuvių kalbos olimpiadose. Ji taip pat užėmė antrą vietą rajoninėje chemijos ir trečią – biologijos olimpiadose. Lukas tapo rajoninės informacinių technologijų olimpiados laimėtoju ir buvo pripažintas jaunųjų filologų konkurso laureatu. Gabrieliaus pasiekimai – irgi įspūdingi. Jis taip pat tapo rajoninio jaunųjų filologų konkurso laureatu ir užėmė pirmąją vietą šio konkurso zoniniame etape. Vaikinas šiemet rajoninėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje iškovojo antrąją vietą. Jaunųjų filologų konkurso laureatu tapo ir Matas. Jam taip pat nebuvo lygių rajoninėje matematikos olimpiadoje.

Premijos gavėjai džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo. G. Zaveckas netgi tvirtino, jog tai ne tik gera paskata toliau siekti žinių moksle, bet ir savotiškas įpareigojimas prie fondo gyvavimo prisidėti ateityje.

„Nors vaikų sparčiai mažėja, tačiau mūsų įstaigos ugdytinių pasiekimai išlieka aukšti. Tai leidžia mums konkuruoti su kitomis mokyklomis. Smagu, kad mūsų mokiniai už savo pasiekimus yra skatinami ir finansiškai. Tai jiems taip pat prideda motyvacijos mokytis. Nežinau, ar kurioje nors kitoje ugdymo įstaigoje taip yra“, – džiaugėsi gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jis ypač dėkojo Pasaulio kybartiečių draugijos nariams už nuolatinę paramą ir įteikė simbolines dovanas gimnazistus sveikinti atvykusiam draugijos pirmininkui Leonui Narbučiui bei šios organizacijos valdybos nariams R. Baronui ir Violetai Mickevičiūtei.

Kybartų K. Donelaičio gimnazijos auklėtiniai išties turi motyvacijos stengtis gerai mokytis, nes jiems finansinę paramą skiria ir keletas kitų rėmėjų.

Buvusiems gimnazijos auklėtiniams, studijuojantiems verslą, ekonomiką ir panašias specialybes, už gerus pasiekimus moksle skiriamos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Geriausiai istorijos brandos egzaminą išlaikiusiam abiturientui kasmet būna įteikiama Juozo ir Genios Jurkynų premija, o geriausiai gamtos mokslų egzaminą išlaikiusiam dvyliktokui – Ramūno Valioko piniginis paskatinimas. Geriausias lietuvių kalbos ir literatūros žinias egzamine pademonstravusį gimnazistą apdovanoja Rūta Dailidavičiūtė.

Pinigine premija geriausiai pamokas lankantį įstaigos ugdytinį paskatina įstaigos tėvų komiteto nariai, o geriausią gimnazijos mokinį apdovanoja Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Motyvuotiems socialiai remtiniems esamiems arba buvusiems gimnazijos mokiniams kasmet yra įteikiama Kęstučio Lukoševičiaus premija.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pirmą kartą įsteigtą premiją pasidaliję (stovi iš kairės) Gabrielius Zaveckas, Matas Aleknavičius, Lukas Gasiūnas bei Ieva Žarskytė dėkojo premijos steigėjams – Pasaulio kybartiečių draugijos nariams Leonui Narbučiui (sėdi dešinėje) bei Romui Baronui.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-09.


  • 0

Be optimizmo sunaikintume save

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė visada puikiai sutarė su savo mokiniais. Ne vienas iš jų, baigęs mokyklą, vėliau pasuko būtent pedagogo keliu. Pagarbą lituanistė užsitarnavo savo paprastumu, nuoširdumu ir gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių jaunimo poreikių.

Mokytojai idealistai

Baigusi Gražiškių vidurinę mokyklą, abiturientė tuomet apsisprendė studijuoti lietuvių kalbą. Literatūra merginą visada viliojo. Ji rašydavo eilėraščius, jos rašiniai buvo spausdinami rajoniniame laikraštyje, moksleivė dalyvavo skaitovų konkursuose. Nijolės tėtis kone primygtinai dukros prašė Kaliningrado srityje studijuoti žuvivaisą, o pati slapta svajojo apie teisininkės karjerą.

„Mokykloje man visi dalykai sekėsi gerai. Mokytojai siūlė studijuoti matematiką, aš pati labai mėgau istoriją bei lietuvių kalbą. Didžiausią įtaką mano pasirinkimui padarė tuo metu Gražiškiuose dirbęs jaunas lietuvių kalbos mokytojas Algis Eidukaitis. Būtent jis suartino mane su tekstu, privertė pamilti literatūrą. Apskritai tuomet Gražiškiuose dirbo daug jaunų mokytojų, kurie buvo idealistai. Jie aukojo savo laiką, vedė mokinius paskui save. Tarp tų mokytojų yra ir dabar rajone puikiai pažįstami žmonės: Algirdas Žagarskis, Bronislavas Polita, Sigitas Mickaitis, Nina Žemaitienė“, – vardijo N. Černauskienė.

Turi pašaukimą

Šiek tiek daugiau nei tris dešimtmečius Kybartuose lietuvių kalbos mokytoja dirbanti N. Černauskienė prisipažino, jog per visus šiuos metus nebuvo nė vieno ryto, kad nesinorėtų eiti į darbą.

„Manau, jog tam reikia pašaukimo, būtina mylėti savo darbą. Tai ypač pastebi vaikai. Norint rasti bendrą kalbą su jais, pačiam reikia būti šiek tiek vaikiškam. Tokius pedagogus vadinu „džiazuojančiais mokytojais“. Tai specialistai, kurie iki skausmo pažįstamose pamokose nuolat sugeba atrasti naujų formų“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, svarbiausia pedagogo darbe – rasti ryšį su mokiniais bei jų tėvais, parodyti pastariesiems, kad jų vaikai yra mylimi.

Dar vienas svarbus gero mokytojo bruožas – sugebėjimas išvengti konfliktų, užbėgti jiems už akių. Anot pašnekovės, reikia visada turėti omenyje, jog vaikui galbūt kažkas nepasisekė namuose, gal jis nepavalgęs, gal jį nepelnytai sudrausmino kiti mokytojai, todėl kartais verta paieškoti priežasčių – ne dėl ko jį nubausti, o už ką pagirti.

Kitoks mokymas

Ne vienas pedagogės mokinys yra tapęs tiek rajoninių, tiek respublikinių lietuvių kalbos ir literatūros konkursų laureatu. Kai kurie iš jų, net ir baigę mokyklą, grįžta ir dalijasi savo patirtimi su jaunesniais gimnazistais. Pavyzdžiui, šiais metais tą padarė Eva Kakliugina. Net du iš trijų N. Černauskienės kolegų gimnazijoje, Mindaugas Bučinskas bei Rita Bylienė, yra buvę jos mokiniai.

Mokytoja Nijolė vaikų dėmesį prikausto įvairiais būdais.

„Kai atsirado teksto interpretavimo pamokos, pasidarė smalsu, ką vaikai suvokia tarp eilučių. Pasiūliau iliustruoti eilėraščius. Šiandien rengiame parodas, pristatome savo darbus, mokomės kalbėti viešai, ginti savo nuomonę, iš Kybartų gyventojų imame interviu, bendraujame su įvairių profesijų atstovais. Svarbu mokėti idėjas pateikti, sudominti“, – pabrėžė kybartietė lituanistė.

Dažnai po netradicinių mokymų vaikams patiems kyla pačių įvairiausių sumanymų. Pavyzdžiui, šiemet gimnazistų iniciatyva mokykloje vyko K. Donelaičio poemos „Metai“ dalyje „Rudens gėrybės“ apdainuotų vestuvių inscenizacija. Per ją visi vaišinosi tikrais kraujiniais vėdarais, šonine, gira. Taip buvo ne tik linksminamasi, bet ir gilinamasi į šį K. Donelaičio kūrinį.

„Manau, jog tokie mokymai ugdo drąsius, nebijančius argumentuotai kalbėti, iniciatyvius žmones. Tokių nori kiekvienas darbdavys“, – sakė N. Černauskienė.

Atprato dirbti

Specialistė apgailestavo, kad dabartinius vaikus yra sunkiau išmokyti rašyti be klaidų. Pasak jos, maždaug prieš ketverius metus į mokyklas atėjo „SMS’ininkų karta“. Tai vaikai, rašantys be nosinių, taškų, skyrybos ženklų.

Anot N. Černauskienės, dar viena šių dienų blogybė – vertę praradęs darbas.

„Seniau fizinis darbas buvo didelė vertybė, išsišakojanti į daugelį kitų vertybių. Mokiniams savaitėmis reikėdavo kasti bulves, kaupti runkelius, o tai ugdė atsakomybės jausmą, pareigą. Dabar visi atpratome dirbti, net ir pedagogai“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.

Ji tikino, jog daugelį kolegų skaudina ir valdžios požiūris į jų profesijos atstovus. Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 45 tūkst. žmonių. To būtų galima išvengti, jei mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui. Vis dėlto, kai pedagogai yra priversti galvoti apie pašalinius dalykus, jie negali tinkamai savo pavyzdžiais demonstruoti meilės Tėvynei.

„Pagal dabartines tendencijas mes greitai nualinsime savo švietimą. Reikia daugiau jaunų mokytojų. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių trūksta motyvacijos. Jeigu pedagogai į pensiją bus išleidžiami tik 67 metų, taip bus menkinamas jų orumas. Aš pati esu optimistė. Be jo kiekvienas sunaikintume save. Vis dar turiu savyje idealizmo, tikiu tuo, kuo kiti galbūt jau netiki. Esu šiek tiek ir infantili. Kol savyje turėsime šiek tiek vaikiškumo, tol apskritai būsime įdomūs“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasigenda šiuolaikinės literatūros

N. Černauskienė žinoma ne tik kaip puiki lietuvių kalbos mokytoja. Ji rengia ir vadovėlius.

Šalies moksleiviai gali pasisemti patarimų iš autorinės knygos „Rašinys kaip dėlionė“. Kybartuose dirbanti lituanistė taip pat yra dviejų knygų bendraautorė. Kartu su Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja Vaida Kainauskiene ji išleido „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis“ ir prisidėjo prie serijos „Šok“ literatūros vadovėlių septintai klasei. Rugsėjį pasirodys dar vienas metodinis N. Černauskienės leidinys „Kūrybos žingsniai 9–10 klasėje“.

„Galimybę prisidėti prie knygų leidybos gavau tik dabartinio Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus Arūno Sernecko dėka. Kai jis dar dirbo „Šviesos“ leidykloje, ieškojo mokyklose dirbančių ir galinčių parengti vadovėlius mokytojų. Aš buvau viena iš tų, kurių kandidatūrą jis pasiūlė. Labai tuo džiaugiuosi. Man tai davė daug profesinės naudos“, – pabrėžė pašnekovė.

Pokalbyje su N. Černauskiene neliko neaptartos ir besikeičiančios lietuvių kalbos mokymo programos. Mokytoja tikino programose pasigendanti šiuolaikinės literatūros.

„Mes žengiame į priekį, todėl ir vaikus supažindinti turėtume su šiuolaikiniais rašytojais. Trūksta tokių autorių kaip Laura Sintija Černiauskaitė ar Kristina Sabaliauskaitė. Nesakau, kad turėtume nusisukti nuo klasikinių kūrinių, tačiau jų galėtų būti šiek tiek mažiau“, – svarstė lituanistė.

Darbas su nuteistaisiais

N. Černauskienė ne tik dirba gimnazijoje. Jau aštuonerius metus ji veda pamokas Kybartų pataisos namų gyventojams. Pasak pedagogės, darbas su vaikais ir nuteistaisiais – du skirtingi dalykai. Dirbant su atliekančiais bausmę žmonėmis būtina suprasti, kad jie turi daugybę priežasčių nelankyti pamokų.

„Pamokas lanko tikrai ne visi. Ten yra tam tikros kastos, todėl kai kurie nuteistieji nepageidauja, jog toje pačioje patalpoje sėdėtų vienas ar kitas asmuo. Neateinantiems į pamokas užduotis paliekame specialiose dėžutėse. Jei nuteistasis sėdi bausmės izoliatoriuje, prie jo nelabai ir mus prileidžia. Reikia žinoti ir daugiau niuansų. Pavyzdžiui, jei nuteistajam atmetė apeliaciją, jo tomis dienomis geriau nekalbinti“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.

Anot jos, pedagogų saugumui jokio pavojaus nėra. Yra galimybė, kad pamokose budėtų apsaugos darbuotojai, tačiau dažniausiai to neprireikia. Nuteistieji yra supažindinti su taisyklėmis, žino, kas lauktų jas pažeidus. Jie supranta, jog pedagogai – ne pataisos namų darbuotojai, todėl su jais elgiasi kiek kitaip. Tiesa, N. Černauskienė pabrėžė, kad dirbant tokioje įstaigoje reikia būti gerai pasirengus psichologiškai.

„Nuteistieji mus nuolat stebi, tad turime visada išlikti budrūs. Mums siūloma perduoti laiškus ar paskambinti telefonu jų laisvėje esantiems draugams. Reikia tai ignoruoti, nes, kartą paslydus, vėliau gali tekti susidurti ir su šantažu“, – darbo su nuteistaisiais subtilybes pasakojo kybartietė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje dirbanti Nijolė Černauskienė dažnai pamokose taiko netradicinius ugdymo metodus.

Pubikuota: „Santaka“, 2016-05-24.


  • 0

Šaunųjį ketvertuką vienija meilė literatūrai

Jie kartais save juokais pavadina šauniuoju ketvertu. Tai – keturi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai, kuriems svarbus gimtasis žodis. Šie mokiniai daug skaito ir patys kuria tekstus, ne kartą yra tapę įvairių filologams skirtų konkursų nugalėtojais bei prizininkais.

Jaučia atsakomybę

Diana Ustinovaitė, Aida Barkauskaitė, Jonas Valaitis bei Gabrielius Zaveckas yra „netipiniai“ mokiniai. Jie mažai laiko leidžia prie kompiuterių ekranų, o mieliau skaito knygas. Aštuoniolikmečiai jaunuoliai dėl to visiškai nejaučia diskomforto ir netgi sulaukia savo bendraamžių palaikymo.

Nors ketvertuką ir vienija literatūra, kurios moko pedagogė Nijolė Černauskienė, tačiau kiekvienas iš jų šią sritį pamėgo skirtingai.

Rajoninių bei regioninių meninio skaitymo konkursų nugalėtojas ir prizininkas J. Valaitis prisiminė, kad mokytojai jį bandė skaitovu „paversti“ dar penktoje klasėje, tačiau tuomet tam atkakliai priešinęsis. Tik vėliau, pamatęs, kaip gerai šioje srityje sekasi jo bendramoksliams, Jonas ir pats pamėgino dalyvauti skaitovų konkursuose.

Labai greitai vaikiną aplankė sėkmė ir, kaip pats prisipažino, laimėjimai jį skatino nesustoti, judėti pirmyn.

Jonas tvirtino, jog dalyvavimas meninio skaitymo konkursuose gerai lavina atmintį, be to, duoda neįkainojamos sceninės patirties. Jis tvirtino, kad baimės lipdamas ant scenos niekada nejautė.

„Visada jaučiu tik atsakomybę, ypač – mane ruošusiam pedagogui. Jeigu suklysčiau, nesmagu būtų ne tik man pačiam, bet ir mokytojui“, – sakė J. Valaitis.

Mokytojos įtaka

Kaip ir Jonas, Diana yra daugkartinė įvairių meninio skaitymo konkursų laureatė. Mergina taip pat tvirtino nejaučianti publikos baimės, pasakojo visada mėgdavusi viešumą, bendravimą su auditorija. D. Ustinovaitei šį pomėgį atrasti irgi padėjo jos lietuvių kalbos mokytoja N. Černauskienė.

„Ji visada padeda surasti tokius tekstus, kurie man labai patinka. Būtent dėl to klausytojams aš galiu perteikti tas emocijas, kurias ir noriu“, – sakė D. Ustinovaitė.

Priešingai nei Diana, jos bendraamžė Aida nemėgsta skaityti viešumoje. Vis dėlto mergina rado kitą būdą, kaip save išreikšti, pristatyti aplinkiniams. Dvyliktokė jau ne vienus metus rašo įvairius tekstus – poeziją, miniatiūras. Kurti ji pradėjo netekusi labai artimo žmogaus, todėl ir dabar jaunajai kūrėjai yra būtini išgyvenimai, tikros gyvenimiškos emocijos. Ji netgi prisipažino visuomet su savimi turinti tušinuką bei užrašų knygelę, kad kilus kūrybiniam įkvėpimui galėtų viską užsirašyti.

Iš pradžių Aida savo kūrybą parodė tik mokytojai N. Černauskienei. Kai ši pasiūlė dalyvauti jaunųjų literatų konkursuose, mergina kurį laiką dvejojo. Vis dėlto galiausiai ryžosi šiam žingsniui, ir šiandien jos kūryba yra įvertinta ne vienu apdovanojimu.

Knygos laisvalaikiu

Bene daugiausia titulų iš šio ketvertuko yra laimėjęs Gabrielius. Vaikinas ne tik skaito kitų kūrybą, bet ir pats rašo tekstus, yra daugkartinis įvairių rajoninių bei respublikinių konkursų nugalėtojas.

„Kai dar mokiausi „Saulės“ progimnazijoje, mokytojai kone vertė mane dalyvauti skaitovų konkursuose. Matyt, tai davė tam tikrų vaisių. Vis dėlto labiausiai įstrigo, kai dalyvaudamas skautų stovykloje išgirdau savo bendraamžius kalbantis apie literatūrą. Tuomet tai atrodė labai neįtikėtina, tačiau tai mane privertė pamilti literatūrą“, – prisipažino Gabrielius.

Vaikinas tvirtino, kad geriausiai jaučiasi kurdamas poeziją, prozą, esė. Jis pats juokauja, jog rašo tai, ko nemoka.

Visi keturi jaunuoliai laisvalaikiu mėgsta skaityti. Gabrieliui labiausiai patinka „kontrastingų“ autorių kūryba. Jo mėgstamiausi rašytojai yra Vytautas Mačernis, Henrikas Radauskas bei Sigitas Parulskis. Pastarasis yra mėgstamiausias ir J. Valaičio rašytojas. Vaikinui taip pat patinka istorinė bei karinė literatūra. Jis ypač domisi Antrojo pasaulinio karo tematika parašytais kūriniais.

Aidai labiau patinka romantiški, lyriški tekstai. Ji dievina Vandos Juknaitės bei Vinco Mykolaičio-Putino kūrybą.

„Pati galiu būti labai skirtinga. Į tą patį klausimą vieną dieną atsakyčiau vienaip, kitą – kitaip. Dėl šios priežasties man patinka įvairūs kūriniai: romanai, detektyvai, istorinė literatūra“, – vardijo D. Ustinovaitė.

Bus mokytoja

Visi keturi jaunuoliai yra puikūs draugai. Nors dažnai jiems tenka varžytis tuose pačiuose konkursuose, tačiau vienas kito konkurentais nelaiko. Priešingai, džiaugiasi vieni kitų laimėjimais, juos drauge švenčia. Repetuoja ar mokosi jie taip pat kartu, nevengia vieni kitiems pasakyti, jei pastebi klaidų, dalijasi patarimais.

Laisvalaikį bendramoksliai kartais irgi leidžia drauge. Gabrielius su Jonu mėgsta žvejybą, lanko skautų užsiėmimus. Jonas taip pat turi pomėgį gaminti įvairius medžio dirbinius, o Gabrielius – sportuoti. Abi merginos laisvalaikiu dainuoja. Aida sykiais dar ir šoka, o Diana – siuva, daro įvairius rankdarbius ar gamina maistą.

Nors visą ketvertuką ir vienija meilė lietuvių kalbai, tačiau savo ateitį su ja susieti žada tik Aida. Mergina planuoja tapti lietuvių kalbos mokytoja.

„Apie tai svajoju maždaug nuo septintos klasės. Man mokytojai – autoritetai. Talentas yra ko nors išmokyti žmogų, kartu su juo augti, tobulėti. Man atrodo, kad mokytojo darbas yra vienas reikšmingiausių, ypač šiais laikais, kai mažėja mokinių raštingumas, motyvacija. Neslėpsiu, norėčiau būti tokia mokytoja kaip Nijolė Černauskienė. Ji visada manimi rūpinasi, paklausia, kaip sekasi, padeda, kai to reikia“, – sakė Aida.

Kiti jaunuoliai taip pat negailėjo gerų žodžių savo lietuvių kalbos mokytojai. Anot jų, ši pedagogė mokiniams negaili savo laisvo laiko, jos vedamos pamokos yra labai įdomios, o klausyti mokytojos niekada nebūna nuobodu.

Kiti jaunuoliai kol kas nėra tvirtai apsisprendę, kuo nori būti. Gabrielius planuoja studijuoti tarptautinius santykius arba psichologiją. Vis dėlto literatūros jis nežada atsisakyti ir ateityje, nes tai puikus būdas pabėgti nuo aplinkinio pasaulio, išreikšti save. Diana galvoja apie darbą socialinėje srityje, o Jonas – apie inžinerijos specialybę. Tiesa, prieš stodamas į universitetą vaikinas kitais metais planuoja tapti savanoriu ir eiti į armiją.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniai (iš kairės) Jonas Valaitis, Aida Barkauskaitė, Diana Ustinovaitė bei Gabrielius Zaveckas daug laiko leidžia kartu.

Publikuota: „Santaka“, 2016-04-23.


  • 0

Susitikimai, padedantys planuoti ateitį

Jau šeštus metus gimnazijoje minime skaičiaus „Pi“ dieną. Matematikos mokytojos Astos Spangevičienės iniciatyva šiemet buvo suorganizuotas susitikimas su VGTU doc. dr. Gintautu Ambrasu bei doc. dr. Eugenijumi Palioku.

G. Ambrasas gimnazistams vedė paskaitą apie mokymosi programas, studijų kokybę, stojamojo balo skaičiavimą, pateikė Lietuvos bei užsienio universitetų palyginimą. Paskaita buvo labai įdomi ir informatyvi, tad paliko įspūdį net inžinerijos mokslais nesižavintiems mokiniams. Susitikimo aiškumas ir dėstytojo paprastumas bei požiūris į besiruošiančius studijuoti gimnazistus kiekvienam leido pagalvoti apie tolimesnio mokymosi planavimą. E. Paliokas pasakojo apie aibes ir matematinę logiką. Jo paskaita gimnazistams taip pat paliko neišdildomą įspūdį.

Mūsų įstaigoje lankėsi ir VDU dėstytojų komanda. Dr. Gintarė Žukaitė vedė paskaitą „Žmogaus teisės. Kokias teises turime?“, dokt. Danguolė Kalinauskaitė kalbėjo tema „SMS, el. laiškai, Skype pokalbiai, įrašai Facebooke, Twitteryje – šiuolaikiniai tekstų žanrai?“, o doc. A. Kanapickis pasakojo apie mobiliuosius telefonus. Šios paskaitos tiek mokiniams, tiek mokytojams suteikė naujų žinių ir minčių apie tai, apie ką kartais giliau nesusimąstome.

Doc. dr. Vytauto Liesionio paskaita „Ekonomika ne man“ dėl įdomios diskusijos tarp dėstytojo, mokytojų ir mokinių užtruko ilgiau, nei planuota. Bene didžiausią įspūdį paliko doc. Sigitos Pečiulytės pranešimas „Paradoksai matematikoje ir gyvenime“ bei doc. Sauliaus Šatkausko „Ko kairysis smegenų pusrutulis negali pasakyti dešiniajam?“

Per susitikimą taip pat buvo pristatytos stojimo į universitetą sąlygos, studijų programos, universiteto veiklos bei įsidarbinimo galimybės pabaigus mokslus.

Atviros dienos ir universitetų atstovų apsilankymai gimnazijoje padeda mums planuoti savo ateitį, galvoti, ko norime iš gyvenimo, ir rinktis tuos dalykus, kurie mums yra įdomūs, o ne visuomenės primesti.

Aistė DOBILAITĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3b kl. mokinė.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-26.


  • 0

Tradicinės premijos – buvusioms mokinėms

Trims buvusioms Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Jas gavo Rūta Dailidavičiūtė, Samanta Linkevičiūtė ir Gerda Šalčiūnaitė.

Puoselėja lietuvybę

Šios premijos buvusiems gimnazijos auklėtiniams skiriamos nuo 2001 metų. Jos atitenka tiems mokiniams, kurie studijuoja verslo, ekonomikos ir panašias specialybes. Viena iš privalomų sąlygų – būti nusipelniusiems lietuvybei, jos puoselėjimui.

Per visus premijos skyrimo metus kybartiečiams buvo išdalyta 8908 dolerių suma. Šiais metais R. Dailidavičiūtė, S. Linkevičiūtė ir G. Šalčiūnaitė lygiomis dalimis pasidalijo 1193 dolerius. Premijas merginoms įteikė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys, buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis. Jis ne tik pasveikino premijos laureates, bet ir trumpai papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą.

Prieš 52 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose keturių daktarų įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie šio fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien joje yra sukaupta daugiau nei 38 milijonai dolerių. Kasmet iš susikaupusių palūkanų finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie 760 tūkst. dolerių.

„Kasmet Lietuvių fondas skiria paramą įvairiems projektams, kurie puoselėja ir plėtoja lietuvių švietimą, kultūrą bei veiklą išeivijoje, padeda gyvenant toli nuo tėvynės išsaugoti lietuvių kalbą ir tradicijas. Didžiausias prioritetas skirstant paramą yra lituanistinis švietimas, tačiau be fondo paramos vargu ar išsilaikytų lietuviški centrai, jaunimo stovyklos. Parama skiriama ir laikraščiams, žurnalams, radijui, remiami tokie renginiai, kaip dainų ar šokių šventės, teatro festivaliai išeivijoje ir kt. Dažnai tik dėl Lietuvių fondo paramos mažesnėse tautiečių susitelkimo vietose įmanoma surengti kultūrinius renginius. Daugiausiai projektų įgyvendinama JAV, tačiau neužmirštami išeivijos lietuviai, gyvenantys ir kitose šalyse. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje“, – pasakojo L. Narbutis.

Ateitis – Lietuvoje

Premiją gavusi G. Šalčiūnaitė šiuo metu Vilniaus ISM vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja verslo vadybą ir analitiką. Mergina labai džiaugiasi pasirinkta specialybe ir žada ateitį sieti būtent su ja. S. Linkevičiūtė Kauno Aleksandro Stulginskio universitete kremta žemės ūkio verslo vadybos žinias. Įdomu tai, kad už merginos mokslus moka Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jos yra įsipareigojusios Samantai surasti darbą, vos tik ši baigs savo studijas. Vienintelė iš trejetuko Lietuvoje nestudijuoja R. Dailidavičiūtė. Ji Londono Grinvičo universitete mokosi tarptautinio verslo ir prancūzų kalbos. Nors šiuo metu Rūta žinių siekia toli nuo Lietuvos, baigusi studijas žada grįžti į gimtinę ir būtent čia kurti savo ateitį. Apie tolimesnį gyvenimą Lietuvoje galvoja ir kitos dvi premijos laureatės.

Visos merginos dar besimokydamos Kristijono Donelaičio gimnazijoje buvo labai aktyvios, gerai mokėsi, dalyvavo užklasinėje veikloje. Gavusios premijas, jos tvirtino, jog tai įpareigoja dar labiau tobulėti ir siekti savo tikslų.

„Ypač smagu, kad šios premijos iniciatoriai gyvena ne Lietuvoje, o už jos ribų. Tai rodo, kaip jie myli savo gimtąjį kraštą, jo žmones, nori sukurti gražesnę ateitį būsimoms kartoms“, – sakė R. Dailidavičiūtė.

Laureates taip pat sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narė Jolita Ramanauskienė. Ji merginoms padovanojo savo atstovaujamos organizacijos išleistas knygas. Jaunosioms kybartietėms sėkmės linkėjo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, keletas šios įstaigos pedagogų.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Leonas Narbutis (viduryje) bei Saulius Spangevičius premijos laureatėms (iš kairės) Samantai Linkevičiūtei, Rūtai Dailidavičiūtei bei Gerdai Šalčiūnaitei linkėjo sėkmės tolimesniame jų gyvenimo kelyje.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-09.


  • 0

Greta ąžuolyno – memorialinis akmuo

Praėjusiais metais Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenės nariai šalia Virbalgirio pasodino 300 ąžuoliukų. Vėliau čia pastatyti keturi koplytstulpiai, žymintys metų laikus. Visa tai buvo daroma 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms paminėti. Dabar šioje vietoje atidengtas lietuvių literatūros pradininkui skirtas memorialinis akmuo.

„Mūsų bendruomenės nariams ir kai kuriems kitiems žmonėms buvo aišku, koks čia ąžuolynas ir kam jis skirtas, tačiau iš toliau atvykusiems informacijos trūko. Nusprendėme ją pateikti akmenyje“, – sakė gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Akmenyje įspaustas tekstas parašytas poemos „Metai“ stiliumi. Tekstą sukūrė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Bučinskas.

Per akmens atidengimo ceremoniją susirinkusieji buvo pakviesti paklausyti gimnazijos mokinių Gabrieliaus Zavecko ir Jono Valaičio skaitomų poemos „Metai“ ištraukų. Atidengti memorialinį akmenį patikėta Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Almai Finagėjevienei bei Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkui Rymatui Vaičaičiui. Būtent jis bene daugiausiai prisidėjo prie lietuvių literatūros pradininkui skirto ąžuolyno atsiradimo. R. Vaičaitis skyrė beveik hektarą žemės ploto ir padovanojo akmenį, iš kurio vėliau akmentašys Vitas Špakauskas sukūrė memorialinį ženklą.

S. Spangevičius įteikė padėkos raštus labiausiai prie viso ąžuolyno atsiradimo prisidėjusiems R. Vaičaičiui, V. Špakauskui, UAB „Kybartų darna“ vadovui Egidijui Ausiejui, UAB „Vilkasta“ direktoriui Valerijui Gliaubicui bei gimnazijos pedagogui Alfonsui Juškevičiui. Būtent pastarojo iniciatyva ąžuolyną papuošė keturi koplytstulpiai.

„Iš pradžių juos ketinome padovanoti Kaliningrado srities Tolminkiemio kraštui, kur ir palaidotas K. Donelaitis. Deja, dėl politinių aplinkybių to padaryti nepavyko. Su mokiniais per technologijų pamokas šiek tiek pakoregavome tekstus koplytstulpiuose ir nusprendėme juos pastatyti mūsų giraitėje“, – pasakojo A. Juškevičius.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas juokavo, kad sužaliavusi nauja giraitė – tarsi nedidelė Kybartų invazija į Virbalio kraštą. Seniūnijos vadovas taip pat pasidžiaugė, jog prie giraitės atsiradimo daug prisidėjo ir vietinis jaunimas. R. Šunokas pakvietė visus norinčius aplankyti šią gražią vietą ir ją puoselėti.

„Stengsimės saugoti ir prižiūrėti šią teritoriją. Gaila, bet visai neseniai giraitė buvo kiek nuniokota, išlaužyta dalis ąžuoliukų. Mes juos atsodinome, viską sutvarkėme. Tikiuosi, kad tokie incidentai ateityje nepasikartos“, – vylėsi S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo (iš kairės) Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogas Alfonsas Juškevičius, įstaigos direktorius Saulius Spangevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas bei kiti.


  • 0

Pažintys, kelionės įspūdžiai ir emocijos ilgam išliks atmintyje

Grupelė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovų neseniai turėjo puikią progą paviešėti Vengrijoje.

Mokytojai Vilmai Imbrasienei parašius paraišką į tarptautinį „Erasmus+“ projektą „Žaliasis paveldas“ (angl. „Green Heritage“) ir laimėjus galimybę jame dalyvauti, gimnazija turėjo sudaryti penkių dalyvių ir vieno vadovo komandą. Be mokytojos, į komandą buvo pakviesti mokiniai Margarita Aleksynaitė, Vaida Gudaitytė, Karolina Kalinauskaitė, Jonas Valaitis bei aš, Gabrielius Zaveckas. Rugpjūčio 6–15 dienomis mes visi ir viešėjome Vengrijoje.

Projekto dalyviai iš Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos bei Lietuvos susitiko kaimelyje Tiszalök, esančiame prie Tisos upės, rytinėje Vengrijos dalyje. Kadangi projekto tema buvo aplinkos apsauga ir rūšiavimas, devynias dienas diskutavome apie tai, pristatėme svarbiausias savo šalių aplinkosaugos problemas, susiskirstę komandomis varžėmės, kurie dalyviai projekto dienomis daugiau surinks plastiko ir popieriaus atliekų. Vakarais buvo rengiami kiekvienos šalies prisistatymo vakarai.

Vengrijoje mus vargino didžiulis karštis, tačiau tai netrukdė gilinti savo žinias aplinkosaugos srityje, gerinti anglų kalbos ir bendravimo, viešojo kalbėjimo bei darbo komandoje įgūdžius, plėsti akiračio. Kalbant apie orus, vos vieną kartą pasidžiaugėme trumpu, tačiau galingu lietumi, kai sodindami medelius Nyredhazos miesto (turinčio per 100 tūkst. gyventojų) vaikų darželyje prisidėjome prie žaliojo paveldo kūrimo.

Kitų kultūrų pažinimas, bendravimas su bendraamžiais ir buvo labiausiai žavintis dalykas. Susipažinome su 23-ejų metų italu, studijuojančiu filosofiją ir bebaigiančiu rašyti pirmąją knygą, su 17-mečiu rumunu, jau dalyvavusiu septyniuose tarptautiniuose „Erasmus+“ projektuose ir besiruošiančiu rašyti panašų projektą, su ispanu, per projektą spėjusiu išmokti daugiau nei 40 lietuviškų žodžių ir per pusę metų taip išmokusiu šokti tradicinius ispanų šokius, kad jį susižavėjusios akimis rijo visos projekto merginos, su lenke, kuruojančia didžiulio masto muzikos festivalius Lenkijoje, ir su begale kitų įdomių žmonių.

Pažintys, įspūdžiai ir emocijos dar ilgai išliks mūsų atmintyje ir širdyse.

Gabrielius ZAVECKAS

Kovács ORSOLYA-KINGA nuotr. Už kelionę į Vengriją kybartiečiai gimnazistai dėkingi pedagogei Vilmai Imbrasienei.

Publikuota: „Santaka“, 2015-08-27.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian