Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija

  • 0

Kybartų gimnazistams – mokslininkų premijos

Ilgus metus gabiausiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, jai pasitraukus į Amžinybę, nutrūko ir jos skiriama parama. Iniciatyvą remti gabiausius gimnazistus perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai. Šiemet jie įsteigė specialų fondą, iš kurio lėšų nuo šiol bus remiami labiausiai moksle pasižymėję Kybartų moksleiviai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiais metais savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Iš Kybartų yra kilusios bent kelios dešimtys garsių mokslininkų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Norėtųsi, kad grandinė nenutrūktų, todėl ir nusprendėme finansiškai paskatinti jaunimą domėtis mokslu, eksperimentuoti, siekti aukštų rezultatų dalykinėse olimpiadose bei konkursuose“, – pasakojo VU profesorius R. Baronas.

Jis tvirtino, jog į šią premiją ateityje galės pretenduoti ne tik Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, bet ir kitos Kybartų ugdymo įstaigos – „Saulės“ progimnazijos – atstovai. Minimali premijos suma niekada neturėtų būti mažesnė nei 100 eurų.

Šiais metais pirmą kartą įsteigtą premiją pasidalijo keturi gimnazistai: Ieva Žarskytė, Lukas Gasiūnas, Gabrielius Zaveckas bei Matas Aleknavičius. Pasak R. Barono, kam įteikti piniginius paskatinimus, sprendė visi fondo steigėjai. Nors kandidatų buvo gerokai daugiau, tačiau pagal pasiekimus moksle išrinkti patys geriausi.

Ieva šiais metais laimėjo pirmas vietas rajoninėse rusų kalbos, istorijos bei lietuvių kalbos olimpiadose. Ji taip pat užėmė antrą vietą rajoninėje chemijos ir trečią – biologijos olimpiadose. Lukas tapo rajoninės informacinių technologijų olimpiados laimėtoju ir buvo pripažintas jaunųjų filologų konkurso laureatu. Gabrieliaus pasiekimai – irgi įspūdingi. Jis taip pat tapo rajoninio jaunųjų filologų konkurso laureatu ir užėmė pirmąją vietą šio konkurso zoniniame etape. Vaikinas šiemet rajoninėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje iškovojo antrąją vietą. Jaunųjų filologų konkurso laureatu tapo ir Matas. Jam taip pat nebuvo lygių rajoninėje matematikos olimpiadoje.

Premijos gavėjai džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo. G. Zaveckas netgi tvirtino, jog tai ne tik gera paskata toliau siekti žinių moksle, bet ir savotiškas įpareigojimas prie fondo gyvavimo prisidėti ateityje.

„Nors vaikų sparčiai mažėja, tačiau mūsų įstaigos ugdytinių pasiekimai išlieka aukšti. Tai leidžia mums konkuruoti su kitomis mokyklomis. Smagu, kad mūsų mokiniai už savo pasiekimus yra skatinami ir finansiškai. Tai jiems taip pat prideda motyvacijos mokytis. Nežinau, ar kurioje nors kitoje ugdymo įstaigoje taip yra“, – džiaugėsi gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jis ypač dėkojo Pasaulio kybartiečių draugijos nariams už nuolatinę paramą ir įteikė simbolines dovanas gimnazistus sveikinti atvykusiam draugijos pirmininkui Leonui Narbučiui bei šios organizacijos valdybos nariams R. Baronui ir Violetai Mickevičiūtei.

Kybartų K. Donelaičio gimnazijos auklėtiniai išties turi motyvacijos stengtis gerai mokytis, nes jiems finansinę paramą skiria ir keletas kitų rėmėjų.

Buvusiems gimnazijos auklėtiniams, studijuojantiems verslą, ekonomiką ir panašias specialybes, už gerus pasiekimus moksle skiriamos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Geriausiai istorijos brandos egzaminą išlaikiusiam abiturientui kasmet būna įteikiama Juozo ir Genios Jurkynų premija, o geriausiai gamtos mokslų egzaminą išlaikiusiam dvyliktokui – Ramūno Valioko piniginis paskatinimas. Geriausias lietuvių kalbos ir literatūros žinias egzamine pademonstravusį gimnazistą apdovanoja Rūta Dailidavičiūtė.

Pinigine premija geriausiai pamokas lankantį įstaigos ugdytinį paskatina įstaigos tėvų komiteto nariai, o geriausią gimnazijos mokinį apdovanoja Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Motyvuotiems socialiai remtiniems esamiems arba buvusiems gimnazijos mokiniams kasmet yra įteikiama Kęstučio Lukoševičiaus premija.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pirmą kartą įsteigtą premiją pasidaliję (stovi iš kairės) Gabrielius Zaveckas, Matas Aleknavičius, Lukas Gasiūnas bei Ieva Žarskytė dėkojo premijos steigėjams – Pasaulio kybartiečių draugijos nariams Leonui Narbučiui (sėdi dešinėje) bei Romui Baronui.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-09.


  • 0

Be optimizmo sunaikintume save

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Černauskienė visada puikiai sutarė su savo mokiniais. Ne vienas iš jų, baigęs mokyklą, vėliau pasuko būtent pedagogo keliu. Pagarbą lituanistė užsitarnavo savo paprastumu, nuoširdumu ir gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių jaunimo poreikių.

Mokytojai idealistai

Baigusi Gražiškių vidurinę mokyklą, abiturientė tuomet apsisprendė studijuoti lietuvių kalbą. Literatūra merginą visada viliojo. Ji rašydavo eilėraščius, jos rašiniai buvo spausdinami rajoniniame laikraštyje, moksleivė dalyvavo skaitovų konkursuose. Nijolės tėtis kone primygtinai dukros prašė Kaliningrado srityje studijuoti žuvivaisą, o pati slapta svajojo apie teisininkės karjerą.

„Mokykloje man visi dalykai sekėsi gerai. Mokytojai siūlė studijuoti matematiką, aš pati labai mėgau istoriją bei lietuvių kalbą. Didžiausią įtaką mano pasirinkimui padarė tuo metu Gražiškiuose dirbęs jaunas lietuvių kalbos mokytojas Algis Eidukaitis. Būtent jis suartino mane su tekstu, privertė pamilti literatūrą. Apskritai tuomet Gražiškiuose dirbo daug jaunų mokytojų, kurie buvo idealistai. Jie aukojo savo laiką, vedė mokinius paskui save. Tarp tų mokytojų yra ir dabar rajone puikiai pažįstami žmonės: Algirdas Žagarskis, Bronislavas Polita, Sigitas Mickaitis, Nina Žemaitienė“, – vardijo N. Černauskienė.

Turi pašaukimą

Šiek tiek daugiau nei tris dešimtmečius Kybartuose lietuvių kalbos mokytoja dirbanti N. Černauskienė prisipažino, jog per visus šiuos metus nebuvo nė vieno ryto, kad nesinorėtų eiti į darbą.

„Manau, jog tam reikia pašaukimo, būtina mylėti savo darbą. Tai ypač pastebi vaikai. Norint rasti bendrą kalbą su jais, pačiam reikia būti šiek tiek vaikiškam. Tokius pedagogus vadinu „džiazuojančiais mokytojais“. Tai specialistai, kurie iki skausmo pažįstamose pamokose nuolat sugeba atrasti naujų formų“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, svarbiausia pedagogo darbe – rasti ryšį su mokiniais bei jų tėvais, parodyti pastariesiems, kad jų vaikai yra mylimi.

Dar vienas svarbus gero mokytojo bruožas – sugebėjimas išvengti konfliktų, užbėgti jiems už akių. Anot pašnekovės, reikia visada turėti omenyje, jog vaikui galbūt kažkas nepasisekė namuose, gal jis nepavalgęs, gal jį nepelnytai sudrausmino kiti mokytojai, todėl kartais verta paieškoti priežasčių – ne dėl ko jį nubausti, o už ką pagirti.

Kitoks mokymas

Ne vienas pedagogės mokinys yra tapęs tiek rajoninių, tiek respublikinių lietuvių kalbos ir literatūros konkursų laureatu. Kai kurie iš jų, net ir baigę mokyklą, grįžta ir dalijasi savo patirtimi su jaunesniais gimnazistais. Pavyzdžiui, šiais metais tą padarė Eva Kakliugina. Net du iš trijų N. Černauskienės kolegų gimnazijoje, Mindaugas Bučinskas bei Rita Bylienė, yra buvę jos mokiniai.

Mokytoja Nijolė vaikų dėmesį prikausto įvairiais būdais.

„Kai atsirado teksto interpretavimo pamokos, pasidarė smalsu, ką vaikai suvokia tarp eilučių. Pasiūliau iliustruoti eilėraščius. Šiandien rengiame parodas, pristatome savo darbus, mokomės kalbėti viešai, ginti savo nuomonę, iš Kybartų gyventojų imame interviu, bendraujame su įvairių profesijų atstovais. Svarbu mokėti idėjas pateikti, sudominti“, – pabrėžė kybartietė lituanistė.

Dažnai po netradicinių mokymų vaikams patiems kyla pačių įvairiausių sumanymų. Pavyzdžiui, šiemet gimnazistų iniciatyva mokykloje vyko K. Donelaičio poemos „Metai“ dalyje „Rudens gėrybės“ apdainuotų vestuvių inscenizacija. Per ją visi vaišinosi tikrais kraujiniais vėdarais, šonine, gira. Taip buvo ne tik linksminamasi, bet ir gilinamasi į šį K. Donelaičio kūrinį.

„Manau, jog tokie mokymai ugdo drąsius, nebijančius argumentuotai kalbėti, iniciatyvius žmones. Tokių nori kiekvienas darbdavys“, – sakė N. Černauskienė.

Atprato dirbti

Specialistė apgailestavo, kad dabartinius vaikus yra sunkiau išmokyti rašyti be klaidų. Pasak jos, maždaug prieš ketverius metus į mokyklas atėjo „SMS’ininkų karta“. Tai vaikai, rašantys be nosinių, taškų, skyrybos ženklų.

Anot N. Černauskienės, dar viena šių dienų blogybė – vertę praradęs darbas.

„Seniau fizinis darbas buvo didelė vertybė, išsišakojanti į daugelį kitų vertybių. Mokiniams savaitėmis reikėdavo kasti bulves, kaupti runkelius, o tai ugdė atsakomybės jausmą, pareigą. Dabar visi atpratome dirbti, net ir pedagogai“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.

Ji tikino, jog daugelį kolegų skaudina ir valdžios požiūris į jų profesijos atstovus. Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 45 tūkst. žmonių. To būtų galima išvengti, jei mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui. Vis dėlto, kai pedagogai yra priversti galvoti apie pašalinius dalykus, jie negali tinkamai savo pavyzdžiais demonstruoti meilės Tėvynei.

„Pagal dabartines tendencijas mes greitai nualinsime savo švietimą. Reikia daugiau jaunų mokytojų. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių trūksta motyvacijos. Jeigu pedagogai į pensiją bus išleidžiami tik 67 metų, taip bus menkinamas jų orumas. Aš pati esu optimistė. Be jo kiekvienas sunaikintume save. Vis dar turiu savyje idealizmo, tikiu tuo, kuo kiti galbūt jau netiki. Esu šiek tiek ir infantili. Kol savyje turėsime šiek tiek vaikiškumo, tol apskritai būsime įdomūs“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasigenda šiuolaikinės literatūros

N. Černauskienė žinoma ne tik kaip puiki lietuvių kalbos mokytoja. Ji rengia ir vadovėlius.

Šalies moksleiviai gali pasisemti patarimų iš autorinės knygos „Rašinys kaip dėlionė“. Kybartuose dirbanti lituanistė taip pat yra dviejų knygų bendraautorė. Kartu su Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja Vaida Kainauskiene ji išleido „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis“ ir prisidėjo prie serijos „Šok“ literatūros vadovėlių septintai klasei. Rugsėjį pasirodys dar vienas metodinis N. Černauskienės leidinys „Kūrybos žingsniai 9–10 klasėje“.

„Galimybę prisidėti prie knygų leidybos gavau tik dabartinio Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus Arūno Sernecko dėka. Kai jis dar dirbo „Šviesos“ leidykloje, ieškojo mokyklose dirbančių ir galinčių parengti vadovėlius mokytojų. Aš buvau viena iš tų, kurių kandidatūrą jis pasiūlė. Labai tuo džiaugiuosi. Man tai davė daug profesinės naudos“, – pabrėžė pašnekovė.

Pokalbyje su N. Černauskiene neliko neaptartos ir besikeičiančios lietuvių kalbos mokymo programos. Mokytoja tikino programose pasigendanti šiuolaikinės literatūros.

„Mes žengiame į priekį, todėl ir vaikus supažindinti turėtume su šiuolaikiniais rašytojais. Trūksta tokių autorių kaip Laura Sintija Černiauskaitė ar Kristina Sabaliauskaitė. Nesakau, kad turėtume nusisukti nuo klasikinių kūrinių, tačiau jų galėtų būti šiek tiek mažiau“, – svarstė lituanistė.

Darbas su nuteistaisiais

N. Černauskienė ne tik dirba gimnazijoje. Jau aštuonerius metus ji veda pamokas Kybartų pataisos namų gyventojams. Pasak pedagogės, darbas su vaikais ir nuteistaisiais – du skirtingi dalykai. Dirbant su atliekančiais bausmę žmonėmis būtina suprasti, kad jie turi daugybę priežasčių nelankyti pamokų.

„Pamokas lanko tikrai ne visi. Ten yra tam tikros kastos, todėl kai kurie nuteistieji nepageidauja, jog toje pačioje patalpoje sėdėtų vienas ar kitas asmuo. Neateinantiems į pamokas užduotis paliekame specialiose dėžutėse. Jei nuteistasis sėdi bausmės izoliatoriuje, prie jo nelabai ir mus prileidžia. Reikia žinoti ir daugiau niuansų. Pavyzdžiui, jei nuteistajam atmetė apeliaciją, jo tomis dienomis geriau nekalbinti“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.

Anot jos, pedagogų saugumui jokio pavojaus nėra. Yra galimybė, kad pamokose budėtų apsaugos darbuotojai, tačiau dažniausiai to neprireikia. Nuteistieji yra supažindinti su taisyklėmis, žino, kas lauktų jas pažeidus. Jie supranta, jog pedagogai – ne pataisos namų darbuotojai, todėl su jais elgiasi kiek kitaip. Tiesa, N. Černauskienė pabrėžė, kad dirbant tokioje įstaigoje reikia būti gerai pasirengus psichologiškai.

„Nuteistieji mus nuolat stebi, tad turime visada išlikti budrūs. Mums siūloma perduoti laiškus ar paskambinti telefonu jų laisvėje esantiems draugams. Reikia tai ignoruoti, nes, kartą paslydus, vėliau gali tekti susidurti ir su šantažu“, – darbo su nuteistaisiais subtilybes pasakojo kybartietė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje dirbanti Nijolė Černauskienė dažnai pamokose taiko netradicinius ugdymo metodus.

Pubikuota: „Santaka“, 2016-05-24.


  • 0

Šaunųjį ketvertuką vienija meilė literatūrai

Jie kartais save juokais pavadina šauniuoju ketvertu. Tai – keturi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos abiturientai, kuriems svarbus gimtasis žodis. Šie mokiniai daug skaito ir patys kuria tekstus, ne kartą yra tapę įvairių filologams skirtų konkursų nugalėtojais bei prizininkais.

Jaučia atsakomybę

Diana Ustinovaitė, Aida Barkauskaitė, Jonas Valaitis bei Gabrielius Zaveckas yra „netipiniai“ mokiniai. Jie mažai laiko leidžia prie kompiuterių ekranų, o mieliau skaito knygas. Aštuoniolikmečiai jaunuoliai dėl to visiškai nejaučia diskomforto ir netgi sulaukia savo bendraamžių palaikymo.

Nors ketvertuką ir vienija literatūra, kurios moko pedagogė Nijolė Černauskienė, tačiau kiekvienas iš jų šią sritį pamėgo skirtingai.

Rajoninių bei regioninių meninio skaitymo konkursų nugalėtojas ir prizininkas J. Valaitis prisiminė, kad mokytojai jį bandė skaitovu „paversti“ dar penktoje klasėje, tačiau tuomet tam atkakliai priešinęsis. Tik vėliau, pamatęs, kaip gerai šioje srityje sekasi jo bendramoksliams, Jonas ir pats pamėgino dalyvauti skaitovų konkursuose.

Labai greitai vaikiną aplankė sėkmė ir, kaip pats prisipažino, laimėjimai jį skatino nesustoti, judėti pirmyn.

Jonas tvirtino, jog dalyvavimas meninio skaitymo konkursuose gerai lavina atmintį, be to, duoda neįkainojamos sceninės patirties. Jis tvirtino, kad baimės lipdamas ant scenos niekada nejautė.

„Visada jaučiu tik atsakomybę, ypač – mane ruošusiam pedagogui. Jeigu suklysčiau, nesmagu būtų ne tik man pačiam, bet ir mokytojui“, – sakė J. Valaitis.

Mokytojos įtaka

Kaip ir Jonas, Diana yra daugkartinė įvairių meninio skaitymo konkursų laureatė. Mergina taip pat tvirtino nejaučianti publikos baimės, pasakojo visada mėgdavusi viešumą, bendravimą su auditorija. D. Ustinovaitei šį pomėgį atrasti irgi padėjo jos lietuvių kalbos mokytoja N. Černauskienė.

„Ji visada padeda surasti tokius tekstus, kurie man labai patinka. Būtent dėl to klausytojams aš galiu perteikti tas emocijas, kurias ir noriu“, – sakė D. Ustinovaitė.

Priešingai nei Diana, jos bendraamžė Aida nemėgsta skaityti viešumoje. Vis dėlto mergina rado kitą būdą, kaip save išreikšti, pristatyti aplinkiniams. Dvyliktokė jau ne vienus metus rašo įvairius tekstus – poeziją, miniatiūras. Kurti ji pradėjo netekusi labai artimo žmogaus, todėl ir dabar jaunajai kūrėjai yra būtini išgyvenimai, tikros gyvenimiškos emocijos. Ji netgi prisipažino visuomet su savimi turinti tušinuką bei užrašų knygelę, kad kilus kūrybiniam įkvėpimui galėtų viską užsirašyti.

Iš pradžių Aida savo kūrybą parodė tik mokytojai N. Černauskienei. Kai ši pasiūlė dalyvauti jaunųjų literatų konkursuose, mergina kurį laiką dvejojo. Vis dėlto galiausiai ryžosi šiam žingsniui, ir šiandien jos kūryba yra įvertinta ne vienu apdovanojimu.

Knygos laisvalaikiu

Bene daugiausia titulų iš šio ketvertuko yra laimėjęs Gabrielius. Vaikinas ne tik skaito kitų kūrybą, bet ir pats rašo tekstus, yra daugkartinis įvairių rajoninių bei respublikinių konkursų nugalėtojas.

„Kai dar mokiausi „Saulės“ progimnazijoje, mokytojai kone vertė mane dalyvauti skaitovų konkursuose. Matyt, tai davė tam tikrų vaisių. Vis dėlto labiausiai įstrigo, kai dalyvaudamas skautų stovykloje išgirdau savo bendraamžius kalbantis apie literatūrą. Tuomet tai atrodė labai neįtikėtina, tačiau tai mane privertė pamilti literatūrą“, – prisipažino Gabrielius.

Vaikinas tvirtino, kad geriausiai jaučiasi kurdamas poeziją, prozą, esė. Jis pats juokauja, jog rašo tai, ko nemoka.

Visi keturi jaunuoliai laisvalaikiu mėgsta skaityti. Gabrieliui labiausiai patinka „kontrastingų“ autorių kūryba. Jo mėgstamiausi rašytojai yra Vytautas Mačernis, Henrikas Radauskas bei Sigitas Parulskis. Pastarasis yra mėgstamiausias ir J. Valaičio rašytojas. Vaikinui taip pat patinka istorinė bei karinė literatūra. Jis ypač domisi Antrojo pasaulinio karo tematika parašytais kūriniais.

Aidai labiau patinka romantiški, lyriški tekstai. Ji dievina Vandos Juknaitės bei Vinco Mykolaičio-Putino kūrybą.

„Pati galiu būti labai skirtinga. Į tą patį klausimą vieną dieną atsakyčiau vienaip, kitą – kitaip. Dėl šios priežasties man patinka įvairūs kūriniai: romanai, detektyvai, istorinė literatūra“, – vardijo D. Ustinovaitė.

Bus mokytoja

Visi keturi jaunuoliai yra puikūs draugai. Nors dažnai jiems tenka varžytis tuose pačiuose konkursuose, tačiau vienas kito konkurentais nelaiko. Priešingai, džiaugiasi vieni kitų laimėjimais, juos drauge švenčia. Repetuoja ar mokosi jie taip pat kartu, nevengia vieni kitiems pasakyti, jei pastebi klaidų, dalijasi patarimais.

Laisvalaikį bendramoksliai kartais irgi leidžia drauge. Gabrielius su Jonu mėgsta žvejybą, lanko skautų užsiėmimus. Jonas taip pat turi pomėgį gaminti įvairius medžio dirbinius, o Gabrielius – sportuoti. Abi merginos laisvalaikiu dainuoja. Aida sykiais dar ir šoka, o Diana – siuva, daro įvairius rankdarbius ar gamina maistą.

Nors visą ketvertuką ir vienija meilė lietuvių kalbai, tačiau savo ateitį su ja susieti žada tik Aida. Mergina planuoja tapti lietuvių kalbos mokytoja.

„Apie tai svajoju maždaug nuo septintos klasės. Man mokytojai – autoritetai. Talentas yra ko nors išmokyti žmogų, kartu su juo augti, tobulėti. Man atrodo, kad mokytojo darbas yra vienas reikšmingiausių, ypač šiais laikais, kai mažėja mokinių raštingumas, motyvacija. Neslėpsiu, norėčiau būti tokia mokytoja kaip Nijolė Černauskienė. Ji visada manimi rūpinasi, paklausia, kaip sekasi, padeda, kai to reikia“, – sakė Aida.

Kiti jaunuoliai taip pat negailėjo gerų žodžių savo lietuvių kalbos mokytojai. Anot jų, ši pedagogė mokiniams negaili savo laisvo laiko, jos vedamos pamokos yra labai įdomios, o klausyti mokytojos niekada nebūna nuobodu.

Kiti jaunuoliai kol kas nėra tvirtai apsisprendę, kuo nori būti. Gabrielius planuoja studijuoti tarptautinius santykius arba psichologiją. Vis dėlto literatūros jis nežada atsisakyti ir ateityje, nes tai puikus būdas pabėgti nuo aplinkinio pasaulio, išreikšti save. Diana galvoja apie darbą socialinėje srityje, o Jonas – apie inžinerijos specialybę. Tiesa, prieš stodamas į universitetą vaikinas kitais metais planuoja tapti savanoriu ir eiti į armiją.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniai (iš kairės) Jonas Valaitis, Aida Barkauskaitė, Diana Ustinovaitė bei Gabrielius Zaveckas daug laiko leidžia kartu.

Publikuota: „Santaka“, 2016-04-23.


  • 0

Susitikimai, padedantys planuoti ateitį

Jau šeštus metus gimnazijoje minime skaičiaus „Pi“ dieną. Matematikos mokytojos Astos Spangevičienės iniciatyva šiemet buvo suorganizuotas susitikimas su VGTU doc. dr. Gintautu Ambrasu bei doc. dr. Eugenijumi Palioku.

G. Ambrasas gimnazistams vedė paskaitą apie mokymosi programas, studijų kokybę, stojamojo balo skaičiavimą, pateikė Lietuvos bei užsienio universitetų palyginimą. Paskaita buvo labai įdomi ir informatyvi, tad paliko įspūdį net inžinerijos mokslais nesižavintiems mokiniams. Susitikimo aiškumas ir dėstytojo paprastumas bei požiūris į besiruošiančius studijuoti gimnazistus kiekvienam leido pagalvoti apie tolimesnio mokymosi planavimą. E. Paliokas pasakojo apie aibes ir matematinę logiką. Jo paskaita gimnazistams taip pat paliko neišdildomą įspūdį.

Mūsų įstaigoje lankėsi ir VDU dėstytojų komanda. Dr. Gintarė Žukaitė vedė paskaitą „Žmogaus teisės. Kokias teises turime?“, dokt. Danguolė Kalinauskaitė kalbėjo tema „SMS, el. laiškai, Skype pokalbiai, įrašai Facebooke, Twitteryje – šiuolaikiniai tekstų žanrai?“, o doc. A. Kanapickis pasakojo apie mobiliuosius telefonus. Šios paskaitos tiek mokiniams, tiek mokytojams suteikė naujų žinių ir minčių apie tai, apie ką kartais giliau nesusimąstome.

Doc. dr. Vytauto Liesionio paskaita „Ekonomika ne man“ dėl įdomios diskusijos tarp dėstytojo, mokytojų ir mokinių užtruko ilgiau, nei planuota. Bene didžiausią įspūdį paliko doc. Sigitos Pečiulytės pranešimas „Paradoksai matematikoje ir gyvenime“ bei doc. Sauliaus Šatkausko „Ko kairysis smegenų pusrutulis negali pasakyti dešiniajam?“

Per susitikimą taip pat buvo pristatytos stojimo į universitetą sąlygos, studijų programos, universiteto veiklos bei įsidarbinimo galimybės pabaigus mokslus.

Atviros dienos ir universitetų atstovų apsilankymai gimnazijoje padeda mums planuoti savo ateitį, galvoti, ko norime iš gyvenimo, ir rinktis tuos dalykus, kurie mums yra įdomūs, o ne visuomenės primesti.

Aistė DOBILAITĖ

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3b kl. mokinė.

Publikuota: „Santaka“, 2016-03-26.


  • 0

Tradicinės premijos – buvusioms mokinėms

Trims buvusioms Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtinėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Jas gavo Rūta Dailidavičiūtė, Samanta Linkevičiūtė ir Gerda Šalčiūnaitė.

Puoselėja lietuvybę

Šios premijos buvusiems gimnazijos auklėtiniams skiriamos nuo 2001 metų. Jos atitenka tiems mokiniams, kurie studijuoja verslo, ekonomikos ir panašias specialybes. Viena iš privalomų sąlygų – būti nusipelniusiems lietuvybei, jos puoselėjimui.

Per visus premijos skyrimo metus kybartiečiams buvo išdalyta 8908 dolerių suma. Šiais metais R. Dailidavičiūtė, S. Linkevičiūtė ir G. Šalčiūnaitė lygiomis dalimis pasidalijo 1193 dolerius. Premijas merginoms įteikė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys, buvęs šios organizacijos pirmininkas Leonas Narbutis. Jis ne tik pasveikino premijos laureates, bet ir trumpai papasakojo apie Lietuvių fondo veiklą.

Prieš 52 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose keturių daktarų įkurtas fondas buvo skirtas lietuvybei išlaikyti už Lietuvos ribų. Iš pradžių fonde buvo tik 20 tūkst. dolerių. Laikui bėgant prie šio fondo prisidėjo vis daugiau narių, kurie savo parama pildė jo sąskaitą banke. Šiandien joje yra sukaupta daugiau nei 38 milijonai dolerių. Kasmet iš susikaupusių palūkanų finansuojami įvairūs lietuvybę skatinantys projektai ir skiriamos stipendijos mokiniams. Pernai įvairiai paramai skirta apie 760 tūkst. dolerių.

„Kasmet Lietuvių fondas skiria paramą įvairiems projektams, kurie puoselėja ir plėtoja lietuvių švietimą, kultūrą bei veiklą išeivijoje, padeda gyvenant toli nuo tėvynės išsaugoti lietuvių kalbą ir tradicijas. Didžiausias prioritetas skirstant paramą yra lituanistinis švietimas, tačiau be fondo paramos vargu ar išsilaikytų lietuviški centrai, jaunimo stovyklos. Parama skiriama ir laikraščiams, žurnalams, radijui, remiami tokie renginiai, kaip dainų ar šokių šventės, teatro festivaliai išeivijoje ir kt. Dažnai tik dėl Lietuvių fondo paramos mažesnėse tautiečių susitelkimo vietose įmanoma surengti kultūrinius renginius. Daugiausiai projektų įgyvendinama JAV, tačiau neužmirštami išeivijos lietuviai, gyvenantys ir kitose šalyse. Remiami ir kai kurie projektai Lietuvoje“, – pasakojo L. Narbutis.

Ateitis – Lietuvoje

Premiją gavusi G. Šalčiūnaitė šiuo metu Vilniaus ISM vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja verslo vadybą ir analitiką. Mergina labai džiaugiasi pasirinkta specialybe ir žada ateitį sieti būtent su ja. S. Linkevičiūtė Kauno Aleksandro Stulginskio universitete kremta žemės ūkio verslo vadybos žinias. Įdomu tai, kad už merginos mokslus moka Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jos yra įsipareigojusios Samantai surasti darbą, vos tik ši baigs savo studijas. Vienintelė iš trejetuko Lietuvoje nestudijuoja R. Dailidavičiūtė. Ji Londono Grinvičo universitete mokosi tarptautinio verslo ir prancūzų kalbos. Nors šiuo metu Rūta žinių siekia toli nuo Lietuvos, baigusi studijas žada grįžti į gimtinę ir būtent čia kurti savo ateitį. Apie tolimesnį gyvenimą Lietuvoje galvoja ir kitos dvi premijos laureatės.

Visos merginos dar besimokydamos Kristijono Donelaičio gimnazijoje buvo labai aktyvios, gerai mokėsi, dalyvavo užklasinėje veikloje. Gavusios premijas, jos tvirtino, jog tai įpareigoja dar labiau tobulėti ir siekti savo tikslų.

„Ypač smagu, kad šios premijos iniciatoriai gyvena ne Lietuvoje, o už jos ribų. Tai rodo, kaip jie myli savo gimtąjį kraštą, jo žmones, nori sukurti gražesnę ateitį būsimoms kartoms“, – sakė R. Dailidavičiūtė.

Laureates taip pat sveikino Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narė Jolita Ramanauskienė. Ji merginoms padovanojo savo atstovaujamos organizacijos išleistas knygas. Jaunosioms kybartietėms sėkmės linkėjo Kybartų seniūnas Romas Šunokas, Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, keletas šios įstaigos pedagogų.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Leonas Narbutis (viduryje) bei Saulius Spangevičius premijos laureatėms (iš kairės) Samantai Linkevičiūtei, Rūtai Dailidavičiūtei bei Gerdai Šalčiūnaitei linkėjo sėkmės tolimesniame jų gyvenimo kelyje.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-09.


  • 0

Greta ąžuolyno – memorialinis akmuo

Praėjusiais metais Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenės nariai šalia Virbalgirio pasodino 300 ąžuoliukų. Vėliau čia pastatyti keturi koplytstulpiai, žymintys metų laikus. Visa tai buvo daroma 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms paminėti. Dabar šioje vietoje atidengtas lietuvių literatūros pradininkui skirtas memorialinis akmuo.

„Mūsų bendruomenės nariams ir kai kuriems kitiems žmonėms buvo aišku, koks čia ąžuolynas ir kam jis skirtas, tačiau iš toliau atvykusiems informacijos trūko. Nusprendėme ją pateikti akmenyje“, – sakė gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Akmenyje įspaustas tekstas parašytas poemos „Metai“ stiliumi. Tekstą sukūrė gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Bučinskas.

Per akmens atidengimo ceremoniją susirinkusieji buvo pakviesti paklausyti gimnazijos mokinių Gabrieliaus Zavecko ir Jono Valaičio skaitomų poemos „Metai“ ištraukų. Atidengti memorialinį akmenį patikėta Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Almai Finagėjevienei bei Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkui Rymatui Vaičaičiui. Būtent jis bene daugiausiai prisidėjo prie lietuvių literatūros pradininkui skirto ąžuolyno atsiradimo. R. Vaičaitis skyrė beveik hektarą žemės ploto ir padovanojo akmenį, iš kurio vėliau akmentašys Vitas Špakauskas sukūrė memorialinį ženklą.

S. Spangevičius įteikė padėkos raštus labiausiai prie viso ąžuolyno atsiradimo prisidėjusiems R. Vaičaičiui, V. Špakauskui, UAB „Kybartų darna“ vadovui Egidijui Ausiejui, UAB „Vilkasta“ direktoriui Valerijui Gliaubicui bei gimnazijos pedagogui Alfonsui Juškevičiui. Būtent pastarojo iniciatyva ąžuolyną papuošė keturi koplytstulpiai.

„Iš pradžių juos ketinome padovanoti Kaliningrado srities Tolminkiemio kraštui, kur ir palaidotas K. Donelaitis. Deja, dėl politinių aplinkybių to padaryti nepavyko. Su mokiniais per technologijų pamokas šiek tiek pakoregavome tekstus koplytstulpiuose ir nusprendėme juos pastatyti mūsų giraitėje“, – pasakojo A. Juškevičius.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas juokavo, kad sužaliavusi nauja giraitė – tarsi nedidelė Kybartų invazija į Virbalio kraštą. Seniūnijos vadovas taip pat pasidžiaugė, jog prie giraitės atsiradimo daug prisidėjo ir vietinis jaunimas. R. Šunokas pakvietė visus norinčius aplankyti šią gražią vietą ir ją puoselėti.

„Stengsimės saugoti ir prižiūrėti šią teritoriją. Gaila, bet visai neseniai giraitė buvo kiek nuniokota, išlaužyta dalis ąžuoliukų. Mes juos atsodinome, viską sutvarkėme. Tikiuosi, kad tokie incidentai ateityje nepasikartos“, – vylėsi S. Spangevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo (iš kairės) Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pedagogas Alfonsas Juškevičius, įstaigos direktorius Saulius Spangevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas bei kiti.


  • 0

Pažintys, kelionės įspūdžiai ir emocijos ilgam išliks atmintyje

Grupelė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovų neseniai turėjo puikią progą paviešėti Vengrijoje.

Mokytojai Vilmai Imbrasienei parašius paraišką į tarptautinį „Erasmus+“ projektą „Žaliasis paveldas“ (angl. „Green Heritage“) ir laimėjus galimybę jame dalyvauti, gimnazija turėjo sudaryti penkių dalyvių ir vieno vadovo komandą. Be mokytojos, į komandą buvo pakviesti mokiniai Margarita Aleksynaitė, Vaida Gudaitytė, Karolina Kalinauskaitė, Jonas Valaitis bei aš, Gabrielius Zaveckas. Rugpjūčio 6–15 dienomis mes visi ir viešėjome Vengrijoje.

Projekto dalyviai iš Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos bei Lietuvos susitiko kaimelyje Tiszalök, esančiame prie Tisos upės, rytinėje Vengrijos dalyje. Kadangi projekto tema buvo aplinkos apsauga ir rūšiavimas, devynias dienas diskutavome apie tai, pristatėme svarbiausias savo šalių aplinkosaugos problemas, susiskirstę komandomis varžėmės, kurie dalyviai projekto dienomis daugiau surinks plastiko ir popieriaus atliekų. Vakarais buvo rengiami kiekvienos šalies prisistatymo vakarai.

Vengrijoje mus vargino didžiulis karštis, tačiau tai netrukdė gilinti savo žinias aplinkosaugos srityje, gerinti anglų kalbos ir bendravimo, viešojo kalbėjimo bei darbo komandoje įgūdžius, plėsti akiračio. Kalbant apie orus, vos vieną kartą pasidžiaugėme trumpu, tačiau galingu lietumi, kai sodindami medelius Nyredhazos miesto (turinčio per 100 tūkst. gyventojų) vaikų darželyje prisidėjome prie žaliojo paveldo kūrimo.

Kitų kultūrų pažinimas, bendravimas su bendraamžiais ir buvo labiausiai žavintis dalykas. Susipažinome su 23-ejų metų italu, studijuojančiu filosofiją ir bebaigiančiu rašyti pirmąją knygą, su 17-mečiu rumunu, jau dalyvavusiu septyniuose tarptautiniuose „Erasmus+“ projektuose ir besiruošiančiu rašyti panašų projektą, su ispanu, per projektą spėjusiu išmokti daugiau nei 40 lietuviškų žodžių ir per pusę metų taip išmokusiu šokti tradicinius ispanų šokius, kad jį susižavėjusios akimis rijo visos projekto merginos, su lenke, kuruojančia didžiulio masto muzikos festivalius Lenkijoje, ir su begale kitų įdomių žmonių.

Pažintys, įspūdžiai ir emocijos dar ilgai išliks mūsų atmintyje ir širdyse.

Gabrielius ZAVECKAS

Kovács ORSOLYA-KINGA nuotr. Už kelionę į Vengriją kybartiečiai gimnazistai dėkingi pedagogei Vilmai Imbrasienei.

Publikuota: „Santaka“, 2015-08-27.


  • 0

Gabiausiems gimnazistams – rėmėjų premijos

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje daug dėmesio skiriama gabių mokinių ugdymui ir skatinimui. Mokslo metų pabaigoje už aukštus pasiekimus dalykų rajoninėse, respublikinėse olimpiadose ir konkursuose gimnazistams teikiamos piniginės premijos.

Šviesaus atminimo Elena Rožėnienė-Rozen daugelį metų skirdavo šią premiją. Dabar ją pakeitė Pasaulio kybartiečių draugijos finansinė parama.

Šiais mokslo metais 35 gimnazijos mokiniams ir mokinių komandoms taip pat įteiktos piniginės premijos, už kurias dėkojame Pasaulio kybartiečių draugijai, ūkininkui Robertui Mickevičiui, buvusiems tėvų komiteto pirmininkams Valerijui Gliaubicui, Rymantui Vaičaičiui ir Romualdai Burauskienei.

Saulius SPANGEVIČIUS

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius


  • 0

Didžiausia gimnazijos problema turėtų būti išspresta

Šiuo metu Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenė gyvena laukimo akimirkomis. Laukiama ne tik brandos egzaminų rezultatų. Jau netrukus turėtų būti pradėtas renovuoti gimnazijos raudonasis pastatas.

Daugybė etapų

1923 m. pastatytas mokyklos raudonasis pastatas buvo uždarytas 1995 m. Nuo to laiko iki pat 2002-ųjų gimnaziją lankantys mokiniai buvo priversti į pamokas eiti dviem pamainomis – ryte ir po pietų. Tik 2002 m. atidarius Kybartų „Saulės“ progimnaziją, dalis vaikų buvo perkelta ten.

Nors buvo ne vienas bandymas renovuoti senąjį mokyklos pastatą, tačiau darbai iki galo nepabaigti dar ir šiandien. Tiesa, šviesa tunelio gale, atrodo, jau matosi. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 528 tūkst. eurų pastatui sutvarkyti.

„Šiuo metu baigiama tikslinti projekto vertė. Skirta pinigų suma nėra pakankama užbaigti visus planuojamus darbus. Trūksta dar maždaug 150 tūkst. eurų. Dėl to dabar ieškoma, ko būtų galima atsisakyti bei iš kur gauti dar šiek tiek pinigų. Norisi vieną kartą viską užbaigti iki galo, nes etapais pastatą renovuoti jau atsibodo“, – sakė gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jis pasakojo, kad per dvidešimtmetį raudonasis pastatas buvo remontuojamas ne vieną ir ne du kartus. Iš pradžių čia savanoriškai dirbo ir pastato vidų remontavo iš JAV atvykę metodistai. Paskui jie pasitraukė, tačiau tikėdamiesi čia gauti sau patalpas vėliau vėl ketino grįžti ir pratęsti remonto darbus, bet to nepadarė.

Per kelis darbų etapus už įvairias lėšas buvo pakeistas pastato stogas, langai, iš vidaus apšiltintos sienos, pakeistos pirmojo aukšto grindys, santechnika, įrengtos šildymo bei ventiliacijos sistemos. Paskutinis remontas įvyko pernai. Tuomet už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus 300 tūkst. litų buvo padaryta antrojo aukšto perdanga bei sustiprinta perdanga aktų salėje, atlikta keletas kitų darbų.

„Lipiname viską po truputį, tačiau reikia vieną kartą imti ir pabaigti. Liko du pagrindiniai darbai – pakeisti elektros instaliaciją bei įrengti patalpas. Taip pat tikimės bent jau kosmetinio išorės remonto ir aplinkos sutvarkymo“, – sakė pašnekovas.

Atlaisvins bendrabutį

Pasak S. Spangevičiaus, kad pirmieji raudonojo pastato renovacijos darbai prasidės dar šią vasarą, o ateinančių metų rugsėjį jame jau vyks ugdymo procesas.

Iš mokyklos bendrabučio čia turėtų persikelti užsienio kalbų, tikybos bei etikos kabinetai, taip pat raudonajame pastate turėtų būti patalpos fizikos, chemijos, berniukų ir mergaičių technologijų pamokoms. Renovuotame pastate turėtų būti įrengta ir mokyklos aktų salė. Iki šiol gimnazijos renginiai vykdavo sporto salėje. Per didesnio masto šventes būdavo glaudžiamasi „Saulės“ progimnazijoje arba Kybartų kultūros centre. Taip pat į raudonąjį pastatą iš mokyklos bendrabučio turėtų būti perkelta biblioteka bei skaitykla, įrengta nedidelė gimnastikos salė.

„Sąlygos mokytis bendrabutyje – nepavydėtinos. Tas pastatas niekada neremontuotas, žiemą ten temperatūra siekia vos 14 laipsnių. Vaikams sėdėti pamokose būna labai šalta. Neabejoju, kad viskas bus gerai ir iškentę dar vieną žiemą, vėliau gyvensime šiltai ir galėsime savo ugdytiniams sudaryti pačias geriausias sąlygas. Svarbiausia, jog viskas bus viename pastate“, – optimistiškai į ateitį žvelgė gimnazijos direktorius.

Planuose – bendrabučio renovacija

Atlaisvintas bendrabutis nebus paliktas likimo valiai. Pasak S. Spangevičiaus, ten turėtų būti įrengtos kelios patalpos, skirtos neformaliajam ugdymui. Be to, į jį bus galima perkelti daiktus iš mokyklos teritorijoje stūksančio ūkinio pastato. Pastarąjį ketinama nugriauti.

„Ūkinis pastatas visiškai nepuošia mūsų teritorijos. Ten ir dabar nėra daug daiktų, todėl atlaisvinus bendrabutį viską bus galima perkelti į jį“, – sakė direktorius.

Kai jau bus renovuotas raudonasis pastatas, tokie patys darbai, tikimasi, vieną dieną prasidės ir mokyklos bendrabutyje. Pasak S. Spangevičiaus, jį renovuoti taip pat būtina, o sutvarkius šias patalpas, jomis galėtų naudotis ne vien gimnazijos, bet ir Kybartų miesto bendruomenė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Saulius Spangevičius vylėsi, kad pirmieji raudonojo pastato renovacijos darbai prasidės dar šią vasarą, o ateinančių metų rugsėjį jame jau vyks ugdymo procesas.

Publikuota: „Santaka“, 2015-06-20.


  • 0

Puikus kybartiečių pasirodymas tarptautiniame projekte

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos chemijos mokytoja Rimutė Lazdauskienė ir dvi mokinių komandos dalyvavo Ugdymo plėtotės centro inicijuoto tarptautinio projekto „March“ veikloje „Gamtos mokslų tiriamieji darbai“, kurios tikslas – didinti gamtos mokslų patrauklumą, įtraukti mokinius į praktinę veiklą, skatinti tyrinėti ir spręsti problemas bendradarbiaujant. Iš viso projekte dalyvavo 25 Lietuvos ugdymo įstaigos.

Mokykloms reikėjo atlikti po 2 tiriamuosius darbus (biologijos, chemijos, fizikos ar integruoto gamtos mokslų kurso). Juos vertino mokyklų komandos ir Ugdymo plėtotės centro sudaryta vertinimo komisija. Toks vertinimo būdas sudarė sąlygas mokykloms pasidalyti gerąja patirtimi ir puikiomis kolegų įgyvendintomis idėjomis. Džiugu, jog ketvirtokų Evos Kakliuginos, Rūtos Kriaučiūnaitės, Tomos Mikelkevičiūtės, Gerdos Vendzinskaitės ir Eimanto Kazlausko atliktas darbas „Vitamino C ir pH nustatymas apelsinų sultyse“ laimėjo trečiąją vietą.

Bendruosiuose ugdymo planuose kalbama apie tai, jog gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Iš tikrųjų, gamtos mokslų pamokos bus įdomios ir suprantamos tik tuomet, kai mokiniai turės galimybę atlikti bandymus, spręsti problemas, mokytis įvairiose aplinkose. O dalyvavimas panašiuose projektuose suteikia dar didesnes galimybes tai atlikti.

Rimutė LAZDAUSKIENĖ
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos chemijos ir biologijos mokytoja.

Nuotr. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos komanda tarp 25 šalies ugdymo įstaigų iškovojo trečiąją vietą.

Publikuota: „Santaka“, 2015-06-11.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian