Matlaukio kaimo bendruomenė

  • 0

Pavasaris kaime: darbų pradžia su kūrybiška įžanga

Šis metų laikas visiems suprantamas kaip tvarkymosi, sėjos, atsinaujinimo ir pavasarinių ūkinių darbų pradžios metas. Matlaukio kaimo bendruomenės nariai pavasarį pasitiko pramogaudami.

Bendruomenės vyrai padovanojo nekasdienę dovaną savo žmonoms – kelionę į Kretingą. Moters dienos proga keliolika aktyvių kaimo bendruomenės narių išvyko minėti savo šventę į Žemaitiją. Kretingoje moterys aplankė Žiemos sodą ir Tiškevičių rūmus, Kretingos muziejų bei Kretingos dvaro saldaininę, kurioje susipažino su saldainių gaminimo tradicijomis, pamatė visą šio skanėsto gimimo procesą, pačios savo rankomis gamino karamelinius saldainius ir išmoko juos gražiai įpakuoti.

Skanėstais ne tik pačios save pradžiugino, parvežė namiškiams, bet ir pažadėjo būsimos bendruomenės šventėms paruošti. Išvykos dalyvės grožėjosi ir mėgavosi pavasarėjančia Palanga ir gaiviu jūros oru. Kelionė suteikė puikių įspūdžių ne tik pirmą kartą Kretingoje besilankančioms, bet ir pabuvojusioms čia anksčiau bei neformali išvyka sustiprino bendruomenės narių bendravimą.IMG_7793

Bendruomenės moterys pavasarį pasitiko ne tik keliaudamos ir dvasiškai atsinaujindamos, bet ir pasirūpino savo išvaizda. Į nemokamą grožio pamokėlę ir su „Mary Kay“ kompanijos kosmetika susipažindino profesionalios kosmetikos specialistės iš Kauno. Kosmetologės papasakojo apie taisyklingą veido odos priežiūrą ir individualiai parinko priemones, kurias norinčios galėjo išbandyti ir pasilepinti. Taip pat visos dalyvės palepino rankas SPA malonumais.

Nuo rudens, matlaukiečiai dalyvauja verslumo ugdymo ir vystymo bendruomenėse mokymuose, seminaruose. Sugalvota ir plėtojama verslo idėja, bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų bendruomenių, galimai bus pradėta vystyti jau artimiausiais metais. Idėjos įgyvendinimo pasisekimas priklausys nuo paramos ir sėkmingų projektų įgyvendinimo.

Tradiciškai, penktuosius metus bendruomenės nariai kvietė visus kaimo gyventojus varyti žiemą kartu, pabūti kartu po ilgų žiemos vakarų namuose. Linksmi užpavėniautojai važinėjo po kaimą, surengė kepinių ir įvairių prekių mugę bei Užgavėnių herojų kovą. Nors žiema šiemet ilgai neužsibuvo, papročių laužyti niekas neketino Todėl tiek morė, tiek šokiai ir skanduotės išvarančios žiemą, neaplenkė bendruomenės namų kiemo.

Nuotraukos Irmos Kartavičienės, Linos Žarskienės, Greta Ališauskaitė

1909279_604515209625262_1552763287_o 1939602_604515662958550_1901135531_o 1980200_604515356291914_890447673_o 1980288_604515952958521_1475394748_o  IMG_7800 IMG_7802 IMG_7823 IMG_7829 IMG_7840 IMG_7853 IMG_7854 IMG_7875


  • 0

Ūkininkavimui kūryba netrukdo

Ūkininkai Edita ir Gintaras Stankevičiai iš Matlaukio kaimo (Kybartų sen.) ne tik patys rašo eilėraščius, bet tuo užkrėtė ir savo sūnų.

Pomėgis iš jaunystės

E. Stankevičienė pasakojo, kad savo tėvų namuose surastų dar ne vieną sąsiuvinį su eilėmis, kurias stengdavosi užbaigti pamokančia gaida, kaip pati sako, kad „ne tik skambėtų, bet ir turėtų prasmę“.

Tik praėjus nemažai metų, atsiradus šeimai, įsitvirtinusi gyvenime moteris vėl atrado kūrybą. Tačiau dabar kiek kitokią – Edita yra daugiau savo vyro eilėraščių korektorė bei kritikė.

Gintaro eilėraščius ji stengiasi koreguoti minimaliai, tik stilistiką ar gramatiką, abu dažnai kartu aptaria, kas būtent norėta pasakyti.

Apie vyro jaunystės kūrybą Edita sako sužinojusi prieš keletą metų, nes jis taip pat kurį laiką buvo padaręs pertrauką.
G. Stankevičius turi dar vieną pomėgį – rinkti ir kaupti medžiagą apie gimtąjį kraštą, buvusį Matlaukio kolūkį. Vyriškis jau turi visą archyvą: pasilikęs darbų knygas, kitus dokumentus, nuotraukas, straipsnius, senus raštus skenuoja ir kelia į kompaktinius diskus.

Mintys liejasi eilėmis

Apie Stankevičių šeimos pomėgį kurti daugiau žino tik patys artimiausi žmonės, kaimynai ir draugai, bet pamažu poezija sklinda ir plačiau. Gintaro eilėraščiai spausdinti „Santakoje“, skaitomi rajono kūrėjų renginiuose, tik jam pačiam vis kas nors sutrukdo juose dalyvauti.

„Įkvėpimas Gintarą užplūsta ir dirbant, ir ilsintis. Net ir būdamas labiausiai įnikęs į darbą, vyras viską meta ir bėga užrašyti eilėraščio. Jis sako, kad turi rašyti, nes galvoje sukasi begalė minčių. Savo eilėraščius Gintaras taiso mažai – priešingai nei aš“,– apie šeimos kūrybos ypatumus pasakojo E. Stankevičienė.
Pasak Editos, vyras nėra entuziastingas knygų skaitytojas, tačiau kitų parašytus eilėraščius mėgsta paskaitinėti, palyginti su savais.

Vaikai linkę į kūrybiškumą

E. Stankevičienė prisipažįsta, jog gyvenimas kaime dažnai riboja galimybes plėsti akiratį, lavinti kultūrinį išprusimą. Savo vaikams Deivydui ir Deimantei tėvai, kiek leidžia sąlygos, stengiasi sudaryti galimybes atrasti save įvairiose užklasinėse veiklose, pasitikrinti pomėgius. Tačiau nėra nė vieno vertę kuo nors užsiimti. Sūnaus Deivydo polinkis į kūrybą – jo asmeninis pasirinkimas. Pradėjęs lankyti mokyklą berniukas ėmė kurti trumpus eilėraštukas, miniatiūras. Bėgant metams, jie įgavo aiškesnę prasmę, mintį.

Deivydas nuolatos dalyvauja mokykloje ir kitur rengiamose poezijos šventėse. Priešingai nei tėtis, jis skaito labai daug, tačiau sūnaus pasirinkimas gana įdomus: pasakų knygos ir enciklopedijos. Kaime nėra bibliotekos, tad dažnai knygas tenka pirkti arba vežtis iš miesto bibliotekų.

Deivydo sesuo Deimantė kol kas kūrybos keliu nesuka. Jai artimesnis kasdienis darbas su tėčiu ir šokiai. Bet ką gali žinoti, kaip bus toliau?..

Greta ALIŠAUSKAITĖ

Autorės nuotr. Edita Stankevičienė savo vaikams Deivydui ir Deimantei leidžia patiems pasirinkti širdžiai mielus užsiėmimus.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Rugsėjo 7 d. Šeštadienis


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian