Švietimas

  • 0

„Rasos“ mokykla šventė veiklos ir vardo dešimtmetį

Kybartų „Rasos“ specialiojoje mokykloje šiomis dienomis tvyro šventinė nuotaika. Mokslo metų pradžios šventė – dar prieš akis, o įstaigos veiklos ir vardo 10-metis – jau prisiminimuose. Šį jubiliejų mokykla paminėjo ketvirtadienį.

„Mokykla neatsiejama nuo miestelio istorijos…“, – parašyta sukakties proga įstaigos išleistame laikraštyje „Rasos“ rytas“. „Esate neatsiejamas Kybartų „sraigtelis“, – pačioje šventėje pabrėžė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Nuo 1890 m., kai Kybartuose buvo pastatyta dviaukštė mūrinė stačiatikių našlaičių prieglauda, toje miesto vietoje nuolat veikė įvairios mokyklos: Kybartų gimnazija, bendrojo lavinimo mokykla-internatas, pagalbinė mokykla-internatas, specialioji internatinė mokykla, specialioji mokykla. Nuo paskutinio pokyčio, kai 2007 m. rugsėjo 3 d. specialioji mokykla buvo reorganizuota į dvi įstaigas: Kybartų vaikų globos namus ir Kybartų „Rasos“ specialiąją mokyklą, praėjo dešimtmetis.

Jį paminėti buvo pakviesti esami ir buvę darbuotojai, kolegos iš kitų tokio pobūdžio šalies švietimo įstaigų, privatūs rėmėjai, bičiuliai iš įvairių organizacijų, rajono ir miesto valdžios atstovai, švietimo specialistai. Pati bendruomenė sukūrė filmuką apie dabartinės įstaigos pirmtakių ir pačios „Rasos“ mokyklos istoriją, subūrė darbuotojų ansamblį, išleido laikraštį. Jame „Rasos“ bendruomenė rašo ieškanti draugų, su kuriais galėtų bendradarbiauti, draugauti, vykdyti bendrą veiklą. Įstaigos bičiuliai kalbėjo, kad ryšys su „Rasos“ mokykla, kurioje ugdomi intelekto sutrikimų turintys mokiniai, praturtina, moko tolerancijos.

„Smagu matyti, kad palaikote vieni kitus, nenusigręžiate“, – kalbėjo rajono meras Algirdas Neiberka. Jis kartu su Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene įteikė padėkas šešiolikai mokyklos bendruomenės narių: direktorei ir jos pavaduotojai, mokytojams, auklėtojoms ir jų padėjėjoms, auklėms, ūkio dalies darbuotojoms.

Specialiosios mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė pagerbė šventinio renginio idėjų sumanytojus ir įgyvendintojus.

Jubiliejuje negalėjai nepastebėti, kad „Rasoje“ dirba jautrūs, muzikalūs ir šmaikštūs, žodžio kišenėje neieškantys ir emocijų neslepiantys žmonės.

Buvę kolegos džiaugėsi vėl susitikę, į užtarnautą poilsį išėjusius pedagogus pakeitusios mokytojos dėkojo senjorams už anuomet perduotą patirtį, už „paveldėtus“ kabinetus.

„Ką Jums reiškia Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla?“ – buvusių ir esamų darbuotojų klausė „Rasos“ ryto“ leidėjai. Laima Žemaitienė, Nijolė Puskunigienė, Dalė Jakušovienė, Petras Volungevičius – ilgamečiai pedagogai, dirbę ar tebedirbantys vienaip ar kitaip besivadinusioje mokykloje, įstaigą vadino antraisiais namais, gyvenimo dalimi, netgi prilygino visam savo gyvenimui.

„Žodis „Rasa“ reiškia labai daug. Su „Rasa“ mes keliamės, su „Rasa“ keliasi ir mūsų vaikai. Mes žiūrime, stebime jus, džiaugiamės kai kada prisijungdami“, – buvusiems bendradarbiams šventėje kalbėjo N. Puskunigienė.

„O kas Jums yra mokykla?“ – klausimą direktorei L. Žilinskienei uždavė kone keturis dešimtmečius įstaigoje dirbantis mokytojas P. Volungevičius.

Žodžio ir darbo su ypatingais vaikais prasmę vadovė „išgvildeno“ paraidžiui: „M – mokinys, mokytojas, mama, meilė; O – oras, kuriuo mes kvėpuojame; K – kolektyvas, komanda; Y – yla (kaip ylos nepaslėpsi maiše, taip ir mokyklos veiklos nepaslėpsi); K – klasė, kabinetas, koridorius, kiemas; L – laimė ir laisvė; A – ašaros, kurias vaikų akyse matome per Paskutinio skambučio šventę, aiškiai ir be klaidos, kaip atlygis už mūsų darbą, parašytas ačiū, ir, aišku, atlyginimas.“

Atlyginimą kaip vieną iš mokytojų ir pasieniečių veiklos sąlyčio taškų akcentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas iš Kybartų užkardos. Svečias sakė, kad „šiuo metu ir mokykloje, ir pasienyje žmonės dirba iš idėjos.“ Emocingai pritarusi pasieniečio įžvalgai, bendruomenė taip pat nuoširdžiai reagavo į mokyklos šventę praturtinusius muzikinius intarpus – „Rasos“ darbuotojų ansamblio debiutą ir Rimos Gliaubicienės smuikavimą.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Sukaktuvių proga „Rasos“ specialiosios mokyklos darbuotojos susibūrė į ansamblį ir šventinio renginio dalyvius nudžiugino daina.

Publikuota: „Santaka“, 2017-08-26.


  • 0

Progimnazija žengia technologijų keliu

Pasibaigus mokslo metams Kybartų „Saulės“ progimnazijoje įvyko dviguba šventė – paminėta 15 metų mokyklos įkūrimo ir 5 metų progimnazijos vardo suteikimo sukaktis.

Augo ir tobulėjo

Kybartų „Saulės“ progimnazija savo mokiniams duris atvėrė 2002 metais. Tai buvo viena iš pirmųjų mokyklų, pastatytų Nepriklausomoje Lietuvoje. 2012 m. įstaigai suteiktas progimnazijos vardas. Minint šias sukaktis, mokykloje visus metus vyko įvairūs renginiai: organizuoti susitikimai su buvusiais mokiniais, surengti atvirukų, ketureilių kūrimo, „Saulės“ karpinių konkursai, vyko įvairios sporto varžybos, koncertai, geriausių mokinių pagerbimo šventė. Baigiamajame renginyje savo pasirodymus surengė visi progimnazijos kolektyvai, sveikinimo žodžius mokiniams, jų tėvams bei pedagogams sakė ne tik įstaigos direktorius Arvydas Judickas, bet ir rajono meras Algirdas Neiberka, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė. Tradiciškai savo pasirodymu kolegas pagerbė visų Kybartų švietimo įstaigų direktoriai. Susirinkusiuosius linksmino Šakių cirko studija „Šypsena“.

Nors „Saulės“ progimnazijos direktorius A. Judickas nemano, kad 15 metų mokyklai yra daug, tačiau, anot jo, per šiuos metus įstaiga nuolat augo, tobulėjo, keitėsi.

„Nuo pat pradžių siekėme žengti koja kojon su besikeičiančiu pasauliu. Norėjome, kad visose mokytojų darbo vietose stovėtų kompiuteriai, kad kuo daugiau mokinių galėtų jais naudotis, kad mokykloje būtų nuolat diegiamos pačios inovatyviausios technologijos. Manau, jog tai pavyko padaryti. Vien interaktyvių klasių šiandien turime šešias, planuojame įrengti jų dar daugiau. Aišku, viskas atsiremia į finansus. Bet manau, kad šiandien tai, ką turime, galime drąsiai rodyti kitiems. Svečiuose lankėsi ne viena kitų Lietuvos miestų bei užsienio delegacija ir visi gyrė už gausią technologijų bazę“, – džiaugėsi įstaigos vadovas.

Miegojo mokykloje

Atrodo, jog „Saulės“ progimnazijos atsiradimas Kybartuose buvo neišvengiamas. Iki 2002 m. visi kybartiečiai moksleiviai pamokas lankė Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje. Tuo metu šioje įstaigoje mokėsi per pusantro tūkstančio vaikų. Kadangi dėl avarinės būklės įstaigos raudonasis pastatas buvo uždarytas, vaikams teko mokytis dviem pamainomis. Tai kėlė daug nepatogumų tiek mokiniams, tiek pedagogams. Dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta statyti dar vieną mokyklą Kybartuose.

„Progimnazijos direktoriumi tapau rugpjūčio 3 d. Visus pedagogus paskyrė dirbti nuo rugsėjo 1 d. Beveik mėnesį įstaigoje dirbome dviese: aš ir sekretorė Rosita Sakalauskienė. Per šį laikotarpį reikėjo įsikurti, nes vežė įrangą, baldus, įvairią techniką. Viską teko savomis rankomis sunešioti. Daug padėjo būsimų mokinių tėvai. Tiesa, sargo dar kurį laiką nebuvo, o naujo pastato su nauja įranga be priežiūros palikti nesinorėjo, tad ne vieną naktį teko miegoti mokyklos patalpose“, – prisipažino A. Judickas.

Turėjo viziją

Pirmais metais naujoje mokykloje mokėsi 753 vaikai. Jau po metų šis skaičius išaugo iki 838. Deja, vėliau kasmet mokinių tik mažėjo. Šiuos mokslo metus užbaigė 440 moksleivių. Tikėtina, kad rugsėjį į progimnaziją jų sugrįš dar bent dešimtimi mažiau.

Iš pradžių įstaigoje mokėsi 1–9 klasių mokiniai, tačiau labai greitai devintokų neliko.

„Buvo planuota, jog mūsų įstaiga bus antra Kybartų vidurinė mokykla. Tiesa, jau tuo metu sklido kalbos apie gimnazijas. Aš pats, kaip buvęs Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos mokinys ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nenorėjau bereikalingos konkurencijos. Susėdome su taip pat naujai paskirtu tos įstaigos vadovu Sauliumi Spangevičiumi ir sutarėme sukurti sistemą, kad „išgrynintume“ klases. Konsultavomės ir su tuometiniu Švietimo skyriaus vedėju Arūnu Sernecku, važiavome ir į ministeriją. Tuo metu Kristijono Donelaičio gimnazijoje mokėsi 5–12 klasių mokiniai, tačiau labai greitai ten liko tik 9–12, o pas mus – 1–8 klasės. Išsiskyrėme be jokių pykčių, o Kristijono Donelaičio vidurinė mokykla tapo gimnazija“, – prisiminė pašnekovas.

Puikiai išlaikytas

Nors „Saulės“ progimnazijai jau 15 metų, tačiau pastatas ir šiandien yra puikiai išlaikytas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Įstaigoje viešintys svečiai giria mokyklą už švarą ir tvarką, stebisi, kaip pavyksta pasiekti tokių rezultatų. Pats įstaigos vadovas A. Judickas tvirtina, jog tai – bendras mokinių ir pedagogų nuopelnas. Anot jo, mokykloje yra daug meniškų mokytojų ir mokinių, kurių darbai puošia mokyklos erdves, o bendrą tvarką tiek vieni, tiek kiti prižiūri budėdami pertraukų metu.

Pasak direktoriaus, vandalizmo užuomazgų mokykloje buvo užfiksuota tik antraisiais įstaigos gyvavimo metais.

„Tuomet pagavau vieną septintoką braižantį sienas. Jis pieštuku buvo išrėžęs bangą. Nebaudžiau jo, o pasiūliau nupiešti dar vieną bangą. Berniukas sutriko, pradėjo kone verkdamas atsiprašinėti ir dievagotis, kad daugiau taip nedarys. Vis dėlto aš primygtinai reikalavau nubrėžti dar vieną bangą. Jis taip ir padarė. Tada paklausiau, ar jis galėtų nuspalvinti tai, kas nupiešta. Septintokas mielai sutiko. Taip sienos tapo žaismingesnės“, – šypsojosi direktorius.

Pirmą kartą

Saulės“ progimnazija yra naujausia rajono mokykla, tad dažnai įsivaizduojma, kad jai nieko nereikia, todėl finansinės paramos iš Savivaldybės sulaukti būna labai sunku. Šiais metais pirmą kartą iš rajono biudžeto skirta lėšų įstaigos patalpų remontui. Už gautus pinigus turėtų būti sutvarkyti avarinės būklės išorės laiptai. Tiesa, kosmetinis remontas įstaigoje daromas kone kasmet. Būtinų medžiagų paprastai skiria rėmėjai, o darbus atlieka patys mokyklos darbuotojai, kartais į pagalbą pasitelkdami mokinių tėvus.

„Saulės“ progimnazija neturi ir nuosavo transporto. Seniai Seimo nario Algirdo Butkevičiaus iniciatyva gautas autobusiukas jau visiškai nusidėvėjęs. Pastaruosius kelerius metus mokinius į konkursus ar olimpiadas pedagogai vežioja savo automobiliais. Apie šią problemą Savivaldybės vadovai taip pat buvo ne kartą informuoti. Pats A. Judickas nesiryžta spėlioti, kada įstaiga galės džiaugtis nauju autobusiuku, tačiau viliasi, jog ilgai laukti nereikės.

Staigmena mokiniams

Prie mokyklos gražinimo direktorius prisideda ir pats.

„Pamenu, vaikščiojau koridoriais ir sienos man pasirodė labai nykios. Nusprendžiau padaryti vaikams šiokią tokią staigmeną: nupiešiau skambutį, kuris turėjo tarsi kviesti į pamokas, įvairiaspalvių balionų. Vėliau pieštuku ir liniuote sienose pripiešiau įvairių geometrinių figūrų. Pradėjęs jas spalvinti pamačiau, kad rezultatas – visai žaismingas. Kai po atostogų grįžo įstaigos techninis personalas, panašiai išmarginome kone visas mokyklos sienas“, – šypsojosi pašnekovas.

Nors pagal specialybę A. Judickas – fizikas, tačiau tapyba yra vienas iš didžiausių jo pomėgių. Labiausiai direktorius mėgsta juodu tušu piešti grafikos piešinius. Jis jau buvo surengęs savo darbų parodų, o šiuo metu keletas paveikslų kabo mokyklos patalpose.

A. Judickas tvirtino, kad per visus įstaigos gyvavimo metus susiformavo tvirtas bei patikimas pedagogų ir kitų darbuotojų kolektyvas, kuriame iškyla vis nauji lyderiai, turintys begalę įdomių idėjų. Anot pašnekovo, dirbti tokiame kolektyve yra be galo smagu.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Baigiamajame renginyje savo pasirodymus surenge visi istaigos kolektyvai.

Publikuota: „Santaka“, 2017-06-17.


  • 0

Mini penkiolikos metų sukaktį

Kybartų „Saulės“ progimnazija ruošiasi 15 metų veiklos jubiliejui.

Mokykloje jau vasarį prasidėjo renginiai, skirti šiai šventei. Įvairūs projektai, varžybos, konkursai, kiti renginiai, skirti artėjančiai progimnazijos 15 metų sukakčiai, vyks iki birželio mėnesio.

Šventinė minėjimo kulminacija numatyta birželio 15 d. O iki to laiko progimnazijos bendruomenė dalyvaus projektuose „Mūsų žingsniai knygos link“, „Skambėk per amžius, būk laisva…“, „Noriu palinkėti progimnazijai…“, „Vaikystės aitvarai“, „Mūsų saulėtas pasaulis“. 1–8 kl. mokinių lauks Lietuvos ir mokyklos istorijos žinovų konkursas, šauniausio mokinio rinkimų konkursas „Esu atsakingas už save ir už visą mokyklą“, tarpklasinės sporto varžybos, skirtos mokyklos jubiliejui. Buvę mokiniai taip pat atvyks pasveikinti su gimtadieniu progimnazijos bendruomenės ir dalyvaus susitikimuose „Kodėl aš pasirinkau savo profesiją“.

Artėjančio jubiliejaus proga progimnazijos 1–8 kl. mokiniai, jų tėveliai, mokytojai, visa bendruomenė turės puikią progą išbandyti ir savo kūrybines galias dalyvaudami atvirukų kūrimo konkurse arba kūrybiniame ketureilio kūrimo konkurse „Čia – mano mokykla“.

„Santakos“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-20.


  • 0

Kūrybinė kelionė, skatinanti skaityti

Tarptautinės vaikų knygos dienos proga Kybartų „Saulės“ progimnazijoje svečiavosi labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ iniciatyva išleistos knygos „Pasaka apie girnų meškiuką“ autorė Diana Lekevičienė bei iliustratorė Marija Smirnovaitė.

Susitikimą rašytoja pradėjo pokalbiu su vaikais apie knygas, rašytojus, kūrybą. Autorė papasakojo, kaip gimė pirmoji jos knyga apie girnų meškiuką – eiliuota istorija apie dėkingumą, pasitikėjimą ir drąsą siekti savo svajonės. Tai magiška kelionė į stebuklingą pasakos pasaulį, subtiliai primenanti mūsų protėvių pasaulėvaizdį. Rašytoja drąsino vaikus kurti, tikėti savimi, svajoti.

Grafikė, vaikų eilėraščių ir pasakų knygų iliustratorė Marija Smirnovaitė vaikams aiškino, kaip piešiamos iliustracijos. Ji papasakojo, kaip susipažįsta su tekstu, kodėl svarbi kiekviena detalė.

Per surengtas kūrybines dirbtuves mokiniai gamino pagrindinį pasakos veikėją meškiuką.

Viešnios kiekvienam susitikimo dalyviui padovanojo po knygelę su autografais. Dovanų gavo ir biblioteka, tad perskaityti istoriją apie nepaprastą girnų meškiuką galės visi progimnazijos mokiniai.

Po šilto ir malonaus susitikimo mokiniai skirstėsi namo nenoriai: jie nuoširdžiai domėjosi rašytojos ir dailininkės gyvenimu, kūrybiniais vingiais, mokslais… Vaikai nustebo sužinoję, kad knygelės autorė Diana Lekevičienė yra kilusi iš Kybartų.

Susitikimo dalyviai dėkingi progimnazijos mokytojai Irenai Zaleckienei, suorganizavusiai šią kūrybinę kelionę, kuri, tikimės, paskatins mokinius daugiau skaityti, kurti, piešti, tikėti savimi.

Kristina ANTANAVIČIENĖ
Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokytoja

Autorės nuotr. Iš Kybartų kilusi rašytoja Diana Lekevičienė (priekyje, kairėje) ir leidinių iliustratorė Marija Smirnovaitė visiems vaikams padovanojo po knygą „Pasaka apie girnų meškiuką“.

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-08.


  • 0

Progimnazijoje lankėsi svečiai iš Bulgarijos

Kybartų „Saulės“ progimnazijoje lankėsi svečiai iš Bulgarijos ir jų partneriai „Erasmus+“ projekte iš Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos.

Vizitas prasidėjo ekskursija po mūsų įstaigą. Vėliau svečiai iš užsienio supažindino mus su savo šalies švietimo sistema, paminėjo, kad nuo praeito rugsėjo, pradėjus galioti naujam Švietimo įstatymui, susidūrė su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų – privalomas verslumo ugdymas nuo pirmos klasės.

Mes taip pat pristatėme, kaip verslumas ugdomas mūsų įstaigoje. „Saulės“ progimnazijoje verslumo ugdymas yra neprivalomas, tačiau jis vykdomas per neformalųjį švietimą. Vyksta įvairios projektinės veiklos. Mūsų mokykloje vykdomas projektas „Mielesnio draugo už knygą nėra“, kuriame mokiniai gamina skirtukus knygoms ir juos parduoda. Įstaigoje taip pat organizuojamas tradicinis projektas „Kaziuko mugė“. Joje mokiniai ir jų tėveliai bei seneliai pardavinėja savo rankdarbius ir įvairius gaminius. Spalio mėnesį kasmet progimnazijoje vyksta karjeros pamokos, kurias mokiniams veda tėvai, supažindindami juos su savo profesijomis.

Susitikime apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos ir Bulgarijos švietimo aktualijų bei galimo mokyklų bendradarbiavimo.

Per vizitą svečiai turėjo galimybę aplankyti Jono Basanavičiaus gimtinę Ožkabaliuose. Bulgarams ši išvyka buvo itin įdomi, nes J. Basanavičius 1891 m. priėmė Bulgarijos pilietybę, o nuo 1893 m. dirbo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Mūsų tautos patriarchas kurį laiką gyveno Varnos mieste, netoli Provadijos Ivano Vazovo pagrindinės mokyklos, iš kurios ir atvyko svečiai.

Gintaras VENCIUS
Kybartų „Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui

Nuotr. Kybartuose svečiams buvo pristatytos verslumo pamokos.

Publikuota: „Santaka“, 2017-04-06.


  • 0

Gimnazistams – gausybė prizų

Prieš šiuos mokslo metus rekonstravus raudonąjį Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pastatą ir į šį perkėlus įstaigos biblioteką, gyvenimas joje tarsi atgijo. Dabar į biblioteką daug dažniau ateina mokiniai, čia pagausėjo renginių, imta dalyvauti įvairiuose respublikiniuose projektuose.

Visai neseniai Kristijono Donelaičio gimnazijos biblioteka pateko tarp dešimties geriausių šalyje vykdyto konkurso „Papuošk bibliotekos duris“ dalyvių. Saugesnio interneto dienos proga per asociacijos „Langas į ateitį“ bei bendrovės „Microsoft Lietuva“ organizuotą konkursą beveik šimto šalies bibliotekų atstovai puošė jų duris, piešiniais skatindami saugiai naudotis technologijomis ir vienytis dėl geresnio interneto. Iš viso durų puošyboje dalyvavo per 4 tūkst. šalies moksleivių bei kitų bendruomenės narių.

„Gavusi kvietimą dalyvauti konkurse, iš karto pagalbos paprašiau dailės mokytojos Dalios Viliušienės. Ji noriai sutiko padėti ir per dailės bei technologijų pamoką su mokiniais sukūrė plakatą, kuriame įvairiais šriftais pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių. Saugaus interneto simboliu pasirinkome meškiukus, kuriais taip pat papuošėme savo įstaigos duris“, – pasakojo gimnazijos bibliotekos vedėja Alma Kalinauskienė.

Anot pašnekovės, plakate pavaizduotos taisyklės – tarsi nuoroda į ne visuomet saugų, kartais chaotišką informacijos internete srautą. Nors šiandieninė visuomenė dažnai būna persisotinusi informaciniais ženklais, verčiančiais susimąstyti, tačiau, A. Kalinauskienės nuomone, iškabinta žinutė ne tik papuošė bibliotekos duris, bet ir privertė stabtelėti kiekvieną bibliotekos lankytoją, parodė, kad yra problemų, kurios nepaliekamos likimo valiai, į jas kreipiamas dėmesys, paremtas kūryba ir žaismu.

Patekę tarp dešimties geriausių šalyje, kybartiečiai laimėjo net 200 įvairių smulkių prizų.

„Labai džiaugiamės šiuo įvertinimu. Tikrai panašiuose projektuose dalyvausime ir toliau. Dabar tam turime visas sąlygas. Seniau, kai biblioteka dar buvo įsikūrusi gimnazijos bendrabučio patalpose, retai kas į ją užsukdavo. Šiuo metu viskas yra pasikeitę“, – džiaugėsi A. Kalinauskienė.

Tiesa, bibliotekos vedėja pastebėjo, kad, nepaisant pagausėjusio skaitytojų skaičiaus, mokiniai vis tiek dažniau renkasi tas knygas, kurias jiems liepia skaityti mokytojai. Savo malonumui literatūrą skaito vos vienas kitas gimnazistas.

„Mokinius skaityti skatiname įvairiais būdais. Praėję metai buvo paskelbti skaitymo metais, todėl bibliotekoje vyko įvairūs renginiai: „Bibliomūšis“, „Skaitanti bendruomenė“, žaidimas „Bingo“, įvairios skaitymo popietės. Čia rinkosi net viso rajono bibliotekininkės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Praėjusiais metais už kūrybišką profesinę ir aktyvią edukacinę veiklą bei iniciatyvas A. Kalinauskienė buvo apdovanota Savivaldybės mero padėkos raštu. Pasak bibliotekininkės, toks įvertinimas – smagus ir skatinantis nesustoti bei toliau atsakingai dirbti.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Bibliotekos vedėjos Almos Kalinauskienės paskatintos Eglė Ramanauskaitė, Eglė Gliaubicaitė bei Skaistė Navickaitė su draugėmis pagamino plakatą, kuriame pavaizdavo dešimt saugaus interneto etiketo taisyklių.

Publikuota: „Santaka“, 2017-03-25.


  • 0

Kybartuose karaliavo „Futboliukas“

Kai praėjusių metų rudenį Kybartų lopšelis-darželis „Kregždutė“ teikė paraišką Lietuvos futbolo federacijai projektui „Futboliukas“, didelio entuziazmo nejautėme. Mes juk neturime sporto specialisto, mūsų salė tam nepritaikyta, inventorius netinkamas, o ir specialios lauko aikštelės nėra. Vis dėlto sužinoję, kad projekto veikla pritaikyta uždaroms patalpoms, skatina ugdyti fizinius gebėjimus, komandinio darbo įgūdžius, stiprina draugystę ir sportinį bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, ilgai nesvarstėme ir nepasigailėjome.

Kaune vykusiame seminare sužinojome, kad „Futboliuko“ projekto metu neužteks tik bėgti ir spirti kamuolį.

Visą sausio mėnesį lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ per aktyvią ugdomąją veiklą vaikai ir auklėtojos tobulino savo fizinius įgūdžius. Visi mankštinosi, dalyvavo estafetėse, žaidė judrius žaidimus su kamuoliu ir be jo, sužinojo, kuo skiriasi futbolo ir krepšinio kamuoliai, piešė plakatus, mokėsi laikytis sportinės disciplinos, žaisti komandoje, gerbti priešininką.

Kybartai garsėja senomis futbolo tradicijomis. Mūsų įstaiga yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Kybartų sporto klubu „Sveikata“. Šio klubo geranoriško dėmesio visada sulaukiame lopšelio-darželio sporto šventėse. Ne išimtis buvo ir „Futboliuko“ projektas. Mus aplankydavo futbolo treneris Henrikas Katilius. Jis mokė vaikus futbolo elementų, organizavo estafetes ir varžybas.

„Kregždutėje“ vykusiame didžiajame „Futboliuko“ renginyje sulaukėme daug svečių. Tai – Lietuvos masinio futbolo asociacijos projektų vadovas Ignas Marcinkevičius, Kybartų sporto klubo „Sveikata“ prezidentas Nerijus Demenius, treneriai Henrikas Katilius bei Liutauras Savickas. Šventė vyko aktyviai ir triukšmingai. Sportavo vaikai, pedagogai ir svečiai. Niekas nesitikėjo, kad vaikai, lydimi didžiulio jaudulio bei azarto, taip entuziastingai varžysis ir palaikys vienas kitą. O gauti suvenyrai ir padėkos dar labiau sustiprino didžiulės laimės ir džiaugsmo pojūtį.

Įsitikinome, kad netiesa, jog šiuolaikiniai vaikai domisi tik išmaniosiomis technologijomis, yra nejudrūs ir abejingi sportui. Tik reikia jiems parodyti, pamokyti ir kartu dalyvauti. O pabandžius „Futboliuką“ kyla noras niekada nesustoti. Vienas iš projekto tikslų yra skatinti sporto kultūros kilimą bendruomenėje. Matydami didelį vaikų susidomėjimą, nusprendėme ieškoti galimybių toliau tęsti užsiėmimus.

Ilona MIKALAINIENĖ
Kybartų vaikų lopšelio-darželio „Kregždutė“ socialinė pedagogė

Nuotr. Padėkos ir suvenyrai dar labiau sustiprino vaikų entuziazmą sportuoti.


  • 0

Išspręsta didžiausia gimnazijos problema

Rugsėjo 1-oji – džiugi šventė mokinimas bei pedagogams. Šiemet ji ypatinga tapo visam Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvui – pagaliau atidarytas daugybę metų nenaudotas raudonasis mokyklos pastatas.

Nenustojo reikalauti

Iškilmingoje vieno svarbiausių Kybartų miesto kultūros paveldo objektų atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugybė svečių: šalies premjeras Algirdas Butkevičius, rajono meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, daug esamų ir buvusių pedagogų, mokyklos vadovų. Susirinkusiuosius savo pasirodymais džiugino Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestras (vad. Donatas Ziegoraitis), gimnazijos dainininkai bei šokėjai.

Prieš oficialų atidarymą naujam gyvenimui prikeltą pastatą pašventino Kybartų klebonas Vaidotas Labašauskas. Nukirpti simbolinę juostelę buvo patikėta Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui, merui A. Neiberkai bei gimnazijos direktoriui Sauliui Spangevičiui.

Vos tik pastatas buvo iškilmingai atidarytas, visiems kiek netikėtai pasirodė čia gyvenę „naminukai“. Jie svečiams surengė istorinių žinių apie raudonąjį pastatą reikalaujančią viktoriną.

Kartu su gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju Mindaugu Bučinsku renginį vedusi jo kolegė Nijolė Černiauskienė prisiminė, jog per daugiau nei tris jos darbo dešimtmečius čia nelabai kas ir pasikeitė. Greta raudonojo pastato netgi išlikęs tas pats beržynėlis, kur į medžius sulipę vaikai nekantriai laukdavo kontrolinių darbų rezultatų.

Susirinkusieji džiaugėsi, kad pagaliau išspręsta didžiausia gimnazijos problema ir darbo sąlygos mokiniams bei pedagogams nuo šiol bus idealios.

„Prisimenu, kai dar dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje, dažnai tekdavo susitikti su kybartiečiais ir kaskart jie manęs klausdavo, kada Kybartuose atsiras antra mokykla. Kai atidarėme „Saulės“ progimnaziją, galvojome, jog renovuoti raudonojo pastato nereikės. Klydome. Kybartiečiai ir toliau reikalavo sutvarkyti šį statinį. Džiaugiuosi, kad čia gyvena ryžtingi, užsispyrę, kupini idėjų ir nuoširdūs žmonės. Visada smagu čia atvykti“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Daugiau nei du dešimtmečius

1923 m. pastatytas mokyklos raudonasis pastatas buvo uždarytas 1995 m. Nuo to laiko iki pat 2002-ųjų gimnaziją lankantys mokiniai buvo priversti į pamokas eiti dviem pamainomis – ryte ir po pietų. Tik 2002 m. atidarius Kybartų „Saulės“ progimnaziją ten buvo perkelta dalis klasių.

Daugiau nei du dešimtmečius merdėjusį pastatą prikelti naujam gyvenimui buvo bandoma ne vieną sykį. Tiesa, kaskart vis kas nors pakišdavo koją ir iki galo jo sutvarkyti niekaip nepavykdavo. Vis dėlto praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerija skyrė maždaug 720 tūkst. eurų renovacijos darbams. Taip buvo uždegta žalia šviesa galiausiai imti ir viską pabaigti.

Apžvelgdamas šiuos du dešimtmečius, įstaigos vadovas S. Spangevičius pasakojo, kad net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo bandoma sutvarkyti raudonąjį pastatą. Iš pradžių čia savanoriškai dirbo ir vidų remontavo iš JAV atvykę metodistai. Paskui jie pasitraukė, tačiau tikėdamiesi čia gauti sau patalpas vėliau vėl ketino grįžti ir pratęsti remonto darbus, bet to nepadarė.

Per kelis darbų etapus už įvairias lėšas buvo pakeisti pastato stogas ir langai, iš vidaus apšiltintos sienos, sudėtos pirmojo aukšto grindys, įrengtos šildymo bei ventiliacijos sistemos, pakeista santechnika. Užpernai už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtus 300 tūkst. litų buvo padaryta antrojo aukšto perdanga bei sustiprinta perdanga aktų salėje, atlikta keletas kitų darbų. Galiausiai šiais metais įgyvendinti du pagrindiniai renovacijos uždaviniai: pakeista elektros instaliacija ir įrengtos vidaus patalpos.

„Nepaprastai džiaugiamės šia diena, tad dabar pagrindinis mūsų tikslas bus viską išsaugoti“, – sakė gimnazijos vadovas.

Jį ir visą mokyklos bendruomenę sveikindamas UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis įteikė simbolinį raktą, kuris, pasak rangovų bendrovės vadovo, turėtų atrakinti ne tik visas pastato duris, bet ir gimnazijos bendruomenės narių širdis. A. Beržanskis palinkėjo, kad renovuotas pastatas būtų gyvas, nes tik taip visi atlikti darbai įgis prasmę.

Iš viso pasaulio

Vienas iš daugybės sveikintojų buvo iš JAV atvykęs dr. Donaldas Raselas (Dr. Donald L. Russell). Iš karto po pastato uždarymo lietuvių metodistai kreipėsi į jį prašydami padėti suremontuoti šį statinį. Pensilvanijos valstijoje gyvenantis ir tuo metu pastoriumi dirbęs vyriškis net nenumanė, kur yra Lietuva, o tuo labiau – Kybartai, tačiau ryžosi priimti šį iššūkį.

„Pamenu, jog vos atvykęs į Kybartus iškart pamilau šį miestą bei čia gyvenančius žmones. Šis mokyklos pastatas tuomet atrodė kraupiai: langai išdaužyti, didžiulė netvarka. Matant, kaip pastatas atrodo dabar, net sunku įsivaizduoti, kad taip galėjo būti. Nieko nelaukdami tuomet ėmėmės darbo. Čia dirbo apie du šimtus metodistų iš viso pasaulio. Kybartuose plušėjo žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Lenkijos, JAV“, – pasakojo D. Raselas.

Jis prisiminė ir vieną linksmą nutikimą, kuris įvyko metodistams tvarkant mokyklą. Tuomet griaunant lubas bei sienas buvo rastas seifas ir visi tikėjosi, jog ten gali būti nemažai vertingų daiktų. Juolab kad jis buvo užrakintas, o rakto niekur rasti nepavyko. Teko prapjauti seifo sienelę, tačiau laukė nusivylimas: vidus buvo visiškai tuščias.

Persikėlė dalis ugdymo

Po renovacijos iš mokyklos bendrabučio į raudonąjį pastatą persikėlė užsienio kalbų, tikybos bei etikos kabinetai. Čia skirtos patalpos fizikos, chemijos, technologijų pamokų, socialinio darbuotojo kabinetams.

Renovuotame pastate įrengta ir mokyklos aktų salė. Iki šiol gimnazijos renginiai vykdavo sporto salėje. Per didesnio masto šventes būdavo glaudžiamasi „Saulės“ progimnazijoje arba Kybartų kultūros centre. Taip pat į raudonąjį pastatą iš mokyklos bendrabučio perkelta biblioteka bei skaitykla, įrengta nedidelė gimnastikos salė.

Iki šiol sąlygos mokytis bendrabučio patalpose buvo nepavydėtinos. Tas pastatas niekada neremontuotas, žiemą ten temperatūra siekdavo vos 14 laipsnių, todėl vaikams sėdėti pamokose būdavo labai šalta.

Atlaisvintas bendrabutis nebus paliktas likimo valiai. Ten vis dar yra mokyklos valgykla bei sporto klubas. Gimnazijos bendruomenė viliasi, jog bendrabutį taip pat pavyks kada nors renovuoti. Svarstoma, kad sutvarkius šias patalpas jomis galėtų naudotis ne vien gimnazijos, bet ir Kybartų miesto bendruomenė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Simbolinę pastato atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės) gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius, rajono meras Algirdas Neiberka bei šalies premjeras Algirdas Butkevičius.

Publikuota: „Santaka“, 2016-09-03.


  • 0

Kybartų gimnazistams – mokslininkų premijos

Ilgus metus gabiausiems Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniams būdavo įteikiamos kraštietės Elenos Rovinskaitės-Rožėnienės premijos. Deja, jai pasitraukus į Amžinybę, nutrūko ir jos skiriama parama. Iniciatyvą remti gabiausius gimnazistus perėmė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) nariai. Šiemet jie įsteigė specialų fondą, iš kurio lėšų nuo šiol bus remiami labiausiai moksle pasižymėję Kybartų moksleiviai.

Šios idėjos sumanytojas – PKD valdybos narys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas prof. dr. Romas Baronas. Būtent jo iniciatyva ir buvo sukurtas PKD mokslininkų fondas. Šiais metais savo įnašais prie jo prisidėjo dešimt mokslo atstovų: R. Baronas, Nijolė Drazdienė, Ramutis Drazdys, Rūta Grigaitytė-Girdzijauskienė, Vytautas Iešmantavičius, Mindaugas Jurkynas, Arūnas Mickevičius, Vytautas Šlapkauskas, Ramūnas Valiokas bei Juozas Vyšniauskas. Visi jie – buvę K. Donelaičio vidurinės mokyklos arba gimnazijos mokiniai.

„Iš Kybartų yra kilusios bent kelios dešimtys garsių mokslininkų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Norėtųsi, kad grandinė nenutrūktų, todėl ir nusprendėme finansiškai paskatinti jaunimą domėtis mokslu, eksperimentuoti, siekti aukštų rezultatų dalykinėse olimpiadose bei konkursuose“, – pasakojo VU profesorius R. Baronas.

Jis tvirtino, jog į šią premiją ateityje galės pretenduoti ne tik Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai, bet ir kitos Kybartų ugdymo įstaigos – „Saulės“ progimnazijos – atstovai. Minimali premijos suma niekada neturėtų būti mažesnė nei 100 eurų.

Šiais metais pirmą kartą įsteigtą premiją pasidalijo keturi gimnazistai: Ieva Žarskytė, Lukas Gasiūnas, Gabrielius Zaveckas bei Matas Aleknavičius. Pasak R. Barono, kam įteikti piniginius paskatinimus, sprendė visi fondo steigėjai. Nors kandidatų buvo gerokai daugiau, tačiau pagal pasiekimus moksle išrinkti patys geriausi.

Ieva šiais metais laimėjo pirmas vietas rajoninėse rusų kalbos, istorijos bei lietuvių kalbos olimpiadose. Ji taip pat užėmė antrą vietą rajoninėje chemijos ir trečią – biologijos olimpiadose. Lukas tapo rajoninės informacinių technologijų olimpiados laimėtoju ir buvo pripažintas jaunųjų filologų konkurso laureatu. Gabrieliaus pasiekimai – irgi įspūdingi. Jis taip pat tapo rajoninio jaunųjų filologų konkurso laureatu ir užėmė pirmąją vietą šio konkurso zoniniame etape. Vaikinas šiemet rajoninėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje iškovojo antrąją vietą. Jaunųjų filologų konkurso laureatu tapo ir Matas. Jam taip pat nebuvo lygių rajoninėje matematikos olimpiadoje.

Premijos gavėjai džiaugėsi sulaukę tokio įvertinimo. G. Zaveckas netgi tvirtino, jog tai ne tik gera paskata toliau siekti žinių moksle, bet ir savotiškas įpareigojimas prie fondo gyvavimo prisidėti ateityje.

„Nors vaikų sparčiai mažėja, tačiau mūsų įstaigos ugdytinių pasiekimai išlieka aukšti. Tai leidžia mums konkuruoti su kitomis mokyklomis. Smagu, kad mūsų mokiniai už savo pasiekimus yra skatinami ir finansiškai. Tai jiems taip pat prideda motyvacijos mokytis. Nežinau, ar kurioje nors kitoje ugdymo įstaigoje taip yra“, – džiaugėsi gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jis ypač dėkojo Pasaulio kybartiečių draugijos nariams už nuolatinę paramą ir įteikė simbolines dovanas gimnazistus sveikinti atvykusiam draugijos pirmininkui Leonui Narbučiui bei šios organizacijos valdybos nariams R. Baronui ir Violetai Mickevičiūtei.

Kybartų K. Donelaičio gimnazijos auklėtiniai išties turi motyvacijos stengtis gerai mokytis, nes jiems finansinę paramą skiria ir keletas kitų rėmėjų.

Buvusiems gimnazijos auklėtiniams, studijuojantiems verslą, ekonomiką ir panašias specialybes, už gerus pasiekimus moksle skiriamos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio premijos. Geriausiai istorijos brandos egzaminą išlaikiusiam abiturientui kasmet būna įteikiama Juozo ir Genios Jurkynų premija, o geriausiai gamtos mokslų egzaminą išlaikiusiam dvyliktokui – Ramūno Valioko piniginis paskatinimas. Geriausias lietuvių kalbos ir literatūros žinias egzamine pademonstravusį gimnazistą apdovanoja Rūta Dailidavičiūtė.

Pinigine premija geriausiai pamokas lankantį įstaigos ugdytinį paskatina įstaigos tėvų komiteto nariai, o geriausią gimnazijos mokinį apdovanoja Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Motyvuotiems socialiai remtiniems esamiems arba buvusiems gimnazijos mokiniams kasmet yra įteikiama Kęstučio Lukoševičiaus premija.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pirmą kartą įsteigtą premiją pasidaliję (stovi iš kairės) Gabrielius Zaveckas, Matas Aleknavičius, Lukas Gasiūnas bei Ieva Žarskytė dėkojo premijos steigėjams – Pasaulio kybartiečių draugijos nariams Leonui Narbučiui (sėdi dešinėje) bei Romui Baronui.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-09.


  • 0

Bendradarbiavimas tęsiamas

Kybartų „Saulės“ progimnazijos delegacija, vykstant projektui „Erasmus+“, viešėjo Lenkijos Olštyno 2-ojoje pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi 846 mokiniai.

Šį kartą mokyklai atstovavo direktorius Arvydas Judickas, istorijos vyresnioji mokytoja Daiva Leonavičienė ir pradinių klasių mokytojos Jolanta Liorančienė bei Inga Vaitkevičienė. Išvykoje stebėjome muzikos, menų, kūno kultūros, pradinėms klasėms vedamas pamokas.

Netradicinė priemonė lenkų kūno kultūros pamokose – nuolatinis informacinių technologijų naudojimas. Per jas pateikiamas vaizdinis instruktažas, kaip taisyklingai daryti pratimus, aptariamos dažniausios klaidos. Didelis dėmesys skiriamas plaukimo pratimų mokymui, nes mokykloje vedamos plaukimo pamokos.

Visiškai skirtingai nei Lietuvoje skirstomos lėšos papildomam popamokiniam ugdymui. Pas mus viską sprendžia mokykla, atsižvelgdama pirmiausia į savo finansines galimybes ir tėvų pageidavimus. Lenkijoje neformaliojo ugdymo projektus individualiai kalendoriniams metams rašo mokytojai, o finansavimą skiria miesto meras.

Mūsų pradinukų mokytojų žvilgsniai pavydžiai kliuvo ir už individualių mokymo priemonių pradinėms klasėms gausos.

Ypatingas dėmesys mokykloje skiriamas romų bendruomenei. Veikia romų muziejus, kur eksponuojamos mokykloje besimokančių romų šeimų istorinės nuotraukos, koncertiniai rūbai. Juos gali dėvėti tik gerai lankantys mokyklą mokinai. Atskiroje klasėje dvi padėjėjos (mokančios romų kalbą) padeda ruošti pamokas, žymi lankomumą.

Mokykloje vykdomos labdaringos akcijos „Paremkime sunkiai sergantį klasės draugą“. Vaikai prekiauja pačių keptais pyragais ir gautais pinigais prisideda prie sergančio klasės draugo šeimos gerovės. Organizuojami „Knygų mainai“, kai savo perskaitytomis knygomis galima apsikeisti su draugais. Kaip ir pas mus mokykloje, vyksta dailyraščio konkursas.

Diskusijose sužinojome, kad lenkai pedagogai turi socialinį fondą, iš kurio galima gauti paramą sudėtingais gyvenimo periodais. Tas pats fondas finansuoja mokytojų sveikatinimo programas: kas mėnesį padengia dalį sveikatingumo užsiėmimų kainos (SPA, sporto salė), suteikia 50 proc. nuolaidą apsilankymams sanatorijose. Mokslo metų pabaigoje iš to paties fondo kiekvienas mokytojas gauna priedą prie atostoginių. Džiugu žinoti, jog lenkų valdžia neužmiršo savo pedagogų. Tikimės ir mes ateityje sulaukti didesnio valdžios bei visuomenės dėmesio, elementarios pagarbos.

Mums labai patiko Olštyno mokyklos bendruomenė. Nutarėme bendradarbiauti ir pasibaigus projektui. Lenkų delegacija žada atvykti, aplankyti mūsų mokyklą, susipažinti su Vilkaviškio kraštu.

Inga VAITKEVIČIENĖ
Pradinių klasių vyresnioji mokytoja

Nuotr. Kybartų „Saulės“ progimnazijos direktorius Arvydas Judickas (kairėje) iš Lenkijos parsivežė simbolinių dovanų.

Publikuota: „Santaka“, 2016-06-04.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian